EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 16

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 16

Mokslinis darbo yra nieko vertas, jei jame nenurodomi šaltiniai, todėl studentams pasisekė, kad siekiu ne finansinės naudos.

LITERATŪRA

1. Bakk A., Grunewald K. (1998). Globa. Vilnius.
2. Bennett K. M. Social engagement as a longitudinal predictor of objective and subjective health. Eur J Ageing. 2005, 2(1).
3. Beresnevičienė D. (1995). Nuolatinis mokymasis Lietuvoje. Vilnius: Pedagogikos institutas.
4. Bitinas B. (1974). Statistiniai metodai pedagogikoje ir psichologijoje. Kaunas: Šviesa.
5. Gruževskis B., Okunevičiūtė-Neverauskienė L., Biveinytė S. (2006). Rekomendacijos dėl mokymo ir konsultavimo programų vyresniems nei 60 metų Lietuvos žmonėms: programų turinys, trukmė, darbo metodai, mokymo personalo kvalifikacija. III mokslinio tyrimo „Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų poreikiai užimtumo, švietimo ir kultūros srityse“ ataskaita. Darbo ir socialinių tyrimų institutas.
6. Illeris K. (2003). Žvilgsnis į suaugusiųjų mokymosi motyvaciją. Vilnius: Lietuvos suaugusiuoju švietimo asociacija.
7. Jacikevičius A. (1995). Žmonių grupių (socialinė) psichologija. Vilnius.
8. Jarvis P. (2001). Mokymosi paradoksai. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo studijų centras.
9. Johnson L. C. (2001). Socialinio darbo praktika. Bendrasis požiūris. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija.
10. Jovaiša L. (1993). Pedagogikos terminų žodynas. Kaunas: Šviesa.
11. Jucevičienė P. (1996). Organizacijos elgsena. Kaunas: Technologija.
12. Jucevičienė P. (1998). Edukologijos idėjos Lietuvos švietimo modernizavimui. Kaunas: Technologija.
13. Lapė J. (1980). Darbo psichologija. Vilnius: Mokslas.
14. Lazutka R., Skučienė D. (2005). Pagyvenusių asmenų užimtumas. Kn.: Lietuva Europos Sąjungoje: pirmieji metai. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas, Firidas.
15. Leonavičius J. (1993). Sociologijos žodynas. Vilnius: Academia.
16. Maier H, Klumb PL. Social participation and survival at older ages: is the effect driven by activity content or context? Eur J Ageing. 2005, 2(1).
17. Matonienė J., Radzevičiūtė E. Socialinio darbo Strėvininkų pensione raida ir perspektyva//Naujovės socialiniame darbe. Vilnius, 2003.
18. Mendes de Leon CF, Glass TA, Berkman LF. Disability as function of social networks and support in elderly African Americans and whites: the Duke EPESE 1896–1992. J Gerontol B Psychol Sci Soc Sci. 2001, 56.
19. Mendes de Leon CF. Social engagement and successful aging. Eur J Ageing. 2005, 2(1).
20. Myers G. D. (2000). Psichologija. Vilnius.
21. Mokymosi visą gyvenimą memorandumas. (2001). Vilnius: Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija.
22. Nakanishi N, Fukuda H, Tatara K. Changes in psychosocial conditions and eventual mortality in community-residing elderly people. J Epidemiol. 2003, 13(3).
23. Nakanishi N, Tatara K. Correlates and prognosis in relation to participation in social activities among older people living in a community in Osaka, Japan. J Clin Geropsychol. 2000, 6(4).
24. Narauskas A. (1998). Neįgaliųjų meninis ugdymas: psichologinės reabilitacijos ir socializacijos galimybės. Vilnius: LAMUC.
25. Okunevičiūtė-Neverauskienė L., Moskvina J. Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų profesinio mokymo ir konsultavimo poreikiai//Gerontologija. 2007, Nr. 8(4).
26. Ožalinskienė R. (2000). Teisinis socialinių paslaugų ir paramos sistemos reglamentavimas. Konspektas. Panevėžys.
27. Pagyvenę žmonės. (2010). [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?id=7994&PHPSESSID=93011d75eeae3b61b241ac07b4aba978. Žiūrėta: 2011-08-26.
28. Pečeliūnas R. Vaikų vokalinės kultūros ugdymo popamokiniu metu optimizavimas: daktaro disertacija: soc. mokslai, edukologija (07S)/Ronaldas Pečeliūnas. Šiauliai, 2001.
29. Polukordienė K. O. (1999). Meno terapija. Grupinė terapija Lietuvoje: Teoriniai modeliai ir jų taikymas. Vilnius.
30. Porter SR. (ed.). Merck Manual for Health Care Professionals. 18th ed. Merck & Co. Inc., 2009.
31. Spierts M. (2003). Balansavimas ir aktyvinimas. Metodiškai organizuotas sociokultūrinis darbas. Vilnius.
32. Spirginė L., Macijauskienė J., Spirgys A. Gyventojų socialinės ir kasdienės veiklos sąsajų vertinimas ilgalaikės globos institucijose//Gerontologija. 2010, Nr. 11(4).
33. Stanišauskienė V. Specifiniai socialiai atskirtųjų asmenų mokymąsi sąlygojantys veiksniai//Socialiniai mokslai. 2004, Nr. 4 (46).
34. Unger JB, McAvay G, Bruce ML, Berkman LF, Seeman T. Variation in the impact of social network characteristics on physical functioning in elderly persons: MacArthur studies of successful aging. J Gerontol B Psychol Sci Soc Sci. 1999, 54(5).
35. Večkienė N. (red.). (2004). Socialinė gerontologija: ištakos ir perspektyvos. Kaunas: Vytauto didžiojo universitetas, Socialinio darbo institutas.
36. Vilimienė R. (2000) Suaugusiųjų švietimas – lygiateisė viso švietimo grandis. Suaugusiųjų švietimas dabarčiai ir ateičiai. Vilnius: Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija.
37. Wilson RS, Mendes de Leon CF, Barnes LL, et al. Participation in cognitively stimulating activities and risk of Alzheimer disease. JAMA. 2002, 287(6).
38. Zunzunegui MV, Rodriguez-Laso A, Otero A, et al. Disability and social ties: comparative findings of the CLESA study. Eur J Ageing. 2005, 2(1).

1 dalis.

15 dalis.

Darbo dalis, o jei tiksliau, literatūros šaltiniai įkelti ir paskelbti: 2015-03-08

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 15

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 15

Štai, penkioliktoje darbo dalyje ir priėjome prie išvadų, kurios leis susipažinti su pagyvenusių žmonių edukaciniais poreikiais globos namuose, sunkumais ir įgyvendinimo būdais.

IŠVADOS

1. Poreikis yra tai, kas būtinai reikalinga normaliai žmogaus veiklai. Populiariausia poreikių klasifikacija yra tokia: pirminiai (fiziologiniai) ir antriniai (socialiniai ir psichologiniai) poreikiai. Edukaciniai poreikiai – individo poreikis keistis: šviestis, plėtoti intelektines potencijas, galimybes, prisitaikant prie šiandieninio gyvenimo iššūkių.
2. Nustatant poreikius pirmiausia reikia surinkti informaciją apie asmenį. Gautą informaciją nukreipti į „poreikių piramidę“, konkretizuoti poreikius kiekvienam asmeniui atskirai ir suderinti juos su bendruomenės poreikiais. Taip pat labai svarbu žinoti, kokios yra realios galimybės patenkinti poreikius.
3. Ilgalaikės globos institucijose gyvenančių gyventojų edukaciniai poreikiai yra susiję pirmiausia su gyventojų funkcine būkle, sveikatos sutrikimais.
Apie 14,0% Lietuvos senjorų būtų suinteresuoti mokytis. Specifinė vyresnių žmonių mokymosi motyvacija – mokymasis savo malonumui, tenkinant bendravimo ir asmeninio tobulėjimo poreikius – sudaro nemažą iššūkį mokymo paslaugas teikiančioms institucijoms. Svarbu, kad mokymosi turinys atitiktų vyresnių žmonių interesus. Išskirtinis vyresnių žmonių mokymosi interesų bruožas – orientacija į bendrųjų, o ne specialiųjų (tarp jų ir profesinių), gebėjimų ugdymą. Bendrieji gebėjimai (t. y. universalūs gyvenimiški gebėjimai bendrauti, bendradarbiauti, kritiškai mąstyti, spręsti problemas, planuoti ir veikti, analizuoti ir vertinti veiklos veiksmingumą bei jos tobulinimo galimybes) svarbūs asmenybės raidai, jie leidžia asmeniui sėkmingai mokytis ir dirbti įvairiose, nebūtinai giminingose, srityse.
Mokymo ir konsultavimo paslaugos vyresniems nei 60 metų Lietuvos gyventojams turėtų būti orientuotos į įgūdžių veikti visuomenėje formavimą, efektyvios informacijos paieškos mokymą, taip pat stiprinti asmeninį pasitikėjimą savimi, tenkinti bendravimo ir asmeninio tobulėjimo poreikius. Neabejotina, kad mokymosi turinys bei formos turėtų būti kur kas labiau pritaikytos vyresnių žmonių poreikiams. Vyresnių žmonių poreikį šviestis ir dalyvauti visuomenės
gyvenime sėkmingai galėtų tenkinti nevyriausybinės organizacijos, bendradarbiaudamos su savivaldos institucijomis. Todėl svarbu tobulinti jų kvalifikaciją ir gebėjimus paslaugų vyresniems žmonėms teikimo srityje.

14 dalis.

16 dalis.

Darbo dalis įkelta ir paskelbta: 2015-03-08

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 14

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 14

Keturioliktoje dalyje mes pratęsime pokalbį apie edukacinių poreikių aktyvavimo metodus pagyvenusiems žmonėms, kurie yra globos namų priežiūroje.

Labai svarbu, kad patys globos namų gyventojai didžiuotųsi savo atliktais raiškos darbais, veiklos rezultatais. Siekiant šio tikslo svarbu dalyvauti įvairiose parodose, konkursuose, kurių įtaka yra didžiulė .
Meno terapijos tikslas – padėti socialiai atskirtiems žmonėms atsikratyti problemų, susijusių su įvairiais sutrikimais. Meno terapija – tai bendravimo būdas ir pagalbinė priemonė įvairiems įgūdžiams treniruoti. Piešdami pagyvenę žmonės patiria kūrybos džiaugsmą, išbando savo galimybes. Piešiniuose atsispindi jų nuotaika. Iš piešinių daug ką galime sužinoti apie globos namų gyventoją, jo emocinę būklę.
Apibendrinant galima teigti, jog globos namuose gyvenančius žmones reikėtų konsultuoti siekiant stiprinti jų pasitikėjimą savo jėgomis, galbūt mokyti susirasti reikalingą informaciją. Vyresniems žmonėms būtų reikalingos motyvacijos įsitraukti į visuomeninę veiklą stiprinimo programos. Taip pat svarbu nepamiršti, jog pagyvenusių žmonių edukacinių poreikių tenkinimas yra susijęs su individualiomis asmens savybėmis, lytimi, amžiumi, išsilavinimu, tikslais, polinkiais, intelektu, patirtimi, mokymosi motyvacija, vertybinėmis nuostatomis bei edukacinių poreikių tenkinimo galimybėmis. Dominuojantys edukacinių poreikių tenkinimo motyvai – siekimas tobulėti, patirti malonumo ir pilnavertiškumo pojūtį, išsiugdyti pasitikėjimą savimi. Šie motyvai kyla tiek iš paties individo, tiek iš jį supančios aplinkos. Jie susiję su poreikiu įgyti naujas žinias, įgūdžius ir gebėjimus tuo disponuoti.
13 dalis.

15 dalis.

Darbo dalis patalpinta: 2015-03-08

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 13

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 13

Tryliktoje dalyje bandysime aptarti pagyvenusių žmonių poreikių, šiuo atveju edukacinių, aktyvinimo galimybes.

Pavyzdžiui, skatinant nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių vyresnių piliečių interesams ir tenkinančių jų poreikius, kūrimąsi, vertėtų pagalvoti apie palankesnių galimybių reikštis pačių vyresnių žmonių iniciatyvoms sudarymą. Tam reikėtų pastangų, nukreiptų vyresnių asmenų pilietiniams ir socialiniams gebėjimams stiprinti ir didesniam pasitikėjimui savo jėgomis ugdyti.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, senjorai domisi psichologijos klausimais. Taigi jiems būtų tikslinga parengti asmenybės tipologijos, neverbalinės komunikacijos, bendravimo psichologijos pažintinius kursus. Galbūt vyresniems žmonėms taip pat būtų aktualūs šeimos psichologijos, raidos psichologijos, pedagoginės psichologijos klausimai.
Dalis pagyvenusių žmonių išreiškia susidomėjimą socialiniais ir humanitariniais mokslais, todėl vertėtų pagalvoti apie pažintinius ekonomikos, filosofijos, politologijos kursus ar atskiras šių sričių temas – pavyzdžiui, etikos, logikos, kalbos kultūros kursus.
Kultūrinis gyvenimas yra kompleksinė auklėjamoji priemonė, padedanti lavintis psichologinėms, komunikacinėms asmens savybėms, kurti vertybių sampratą ir laikytis jos gyvenime. Globos namų pagyvenę gyventojai daugiausia gali save realizuoti muzikos ir dailės terapiniuose užsiėmimuose, sporto, mezgimo, nėrimo, keramikos darbų būreliuose. Socialiniai darbuotojai turi stengtis sudaryti sąlygas gyventojams išreikšti save.
M. Spierts (2003) nuomone, meninei kūrybinei veiklai paprastai vienu metu yra būdinga keletas aspektų. Kūrybinėje veikloje gali išryškėti kelios kompetencijos: techninė, estetinė, žodinė ir motorinė. Taip pat tiek kūrybinėje, tiek kultūrinėje veikloje svarbų vaidmenį vaidina atsipalaidavimas, lavinimas, kontaktų užmezgimas ir bendradarbiavimas su kitais dalyviais.
Menas kaip viena seniausių žmogaus kūrybinės, emocinės, jausmų ir minčių saviraiškos priemonių, leidžia atskleisti suvokiamą ir nesuvokiamą žmogaus vidinę ir išorinę realybę. K. O. Polukordienė (1999) teigia, kad visos meno priemonės yra labai tinkamos ieškant būdų išreikšti save. Saviraiška – viena svarbiausių mūsų žmogiškosios esmės paieškos ir atsiskleidimo prielaida, priemonė ir sąlyga.

12 dalis.

14 dalis.

Darbo dalis įkelta: 2015-03-08

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 12

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 12

2.3. Pagyvenusių žmonių edukacinių poreikių aktyvinimo galimybės

Pagyvenusiam asmeniui, kaip ir visiems žmonėms, reikia žinoti, kad jis yra kažko vertas, kad jis gali spręsti užduotis, susidoroti su jam keliamais reikalavimais. Jam svarbu žinoti, kad tai, ką jis daro, yra vertinama ir pripažįstama kitų. Tokie asmenys, kurių pagarbos ir pripažinimo poreikis yra ignoruojamas, dažnai linkę save vertinti labai žemai.
Edukacinių poreikių tenkinimą sąlygoja daugelis veiksnių grupių, kurios lemia jo rezultatų efektyvumą, žadinančių motyvaciją. Apibendrinant mokslininkų mintis apie mokymosi veiksnius, galima juos suskirstyti į tris pagrindines grupes: psichologiniai veiksniai, siejami su asmenybės ypatumais; pedagoginiai veiksniai, apimantys edukacinių poreikių tenkinimo procesą; socialiniai veiksniai (socialinė aplinka, ekonominės ir kultūrinės sąlygos, tradicijos, dvasinio gyvenimo poreikiai), formuojantys besimokančiųjų interesus, nuostatas ir vertybes.
Analizuojant pagyvenusių žmonių edukacinių poreikių aktyvinimo galimybes verta apžvelgti motyvacijos teorijas, įsigilinti į priežastis, kurios skatina žmogų veikti ir ieškoti atsakymo į klausimą, kodėl jis taip elgiasi. Motyvacijos teorijas sieja bendras požiūris į tai, kad svarbiausias vaidmuo asmens veikloje ir elgesyje tenka jo žinojimui, kas jam svarbu, bei aplinkybėms, kuriose jis gyvena ir mokosi. Poreikių motyvacija kyla, kai individas pajunta materialinių, biologinių, socialinių ar dvasinių priemonių trūkumą ir stengiasi jį šalinti. Pagyvenusius žmones stipriausiai motyvuoja patirta sėkmė ir pasiekti efektyvūs rezultatai tenkinant edukacinius poreikius.
Pagyvenusių žmonių edukacinių poreikių tenkinimo motyvacijos lygį lemia vidiniai ir išoriniai veiksniai. Motyvuojantys vidiniai veiksniai – tai poreikio svarba, interesų gilumas, požiūris į mokymosi objektą, nuostata, kokią vietą mokymosi objektas užima gyvenimo vertybių tarpe, ketinimai, individualios asmens savybės. Išoriniai veiksniai – kitų asmenų poveikis, edukacinio poreikio patrauklumas bei reikšmingumas asmeniniame individo gyvenime, jį supanti socialinė aplinka ir edukacinio poreikio tenkinimo galimybės. Pirminiai veiksniai – įdomumas, smalsumas, žingeidumas, patirtos sėkmės džiaugsmas. Antriniai veiksniai – apdovanojimas, noras suteikti kam nors džiaugsmo, būti naudingu.

11 dalis.

13 dalis.

Dar viena darbo dalis patalpinta: 2015-03-08

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 11

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 11

Vienuolikta dalis užbaigia pagyvenusių žmonių užimtumo ir jų poreikių klausimus ir pateikia įvadą į problemas, kurios kyla sprendžiant poreikių klausimus.

Dalis apklaustųjų išreiškia susidomėjimą socialiniais ir humanitariniais mokslais, todėl vertėtų pagalvoti apie pažintinius ekonomikos, filosofijos, politologijos kursus ar atskiras šių sričių temas – pavyzdžiui, etikos, logikos, kalbos kultūros kursus.
Įvairių tyrimų rezultatai aiškiai rodo, kad dalyvavimas įvairaus pobūdžio organizacijose padeda vyresniems žmonėms jaustis visaverčiais visuomenės nariais, tenkina socialinius ir savigarbos poreikius.
Taigi socialiniai darbuotojai tenkindami įvairius gyventojų poreikius turi gebėti produktyviai ir nuoširdžiai bendrauti su žmonėmis, įgyti jų pasitikėjimą, pajusti kitų emocines būsenas ir į jas atsižvelgti teikiant pagalbą. Globos namų gyventojų edukacinių poreikių tenkinimas yra viena iš pagrindinių socialinio darbuotojo funkcijų ir pagrindinė atsakomybė už edukacinių poreikių tenkinimo kokybę tenka jiems.

2.2. Pagyvenusių žmonių edukacinių poreikių tenkinimo problemos

DSTI atliktas tyrimas Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų poreikiai užimtumo, švietimo ir kultūros srityse parodė, kad Lietuvos senjorų didelei daliai sunku įsitraukti į visuomeninę veiklą dėl susilpnėjusios sveikatos (daugiau kaip pusė vyresnių žmonių nurodo negalintys dalyvauti visuomeninėse organizacijose dėl silpnos sveikatos), maždaug ketvirtadalis visuomeninėje veikloje nedalyvaujančių apklaustųjų arba 19% visų apklaustų senjorų joje dalyvautų, jei daugiau žinotų apie veiklos galimybes ir labiau pasitikėtų savo gebėjimais.
Nelauktai mažai, tik 17,7%, nedalyvaujančiųjų nemato prasmės arba neturi jokio noro įsitraukti į visuomeninių organizacijų veiklą. Likusiesiems trūksta pasitikėjimo savimi (7,9%) ir informacijos apie visuomeninių organizacijų veiklą (8,3%). Daliai apklaustųjų trūksta gebėjimų.
Lygiagrečiai su pilietinių gebėjimų stoka, vyresniems žmonėms itin aktuali informacijos apie visuomeninės veiklos galimybes problema. Tyrimo metu iki 20% respondentų išsakė pageidavimą daugiau sužinoti apie visuomeninės veiklos galimybes senjorams. Tokios informacijos ypač stinga jaunesniems senjorams, kitataučiams. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad informacijos šia tema visuomenėje labai trūksta. Todėl plečiant visuomeninės veiklos galimybes senjorams, labai aktuali tampa efektyvios informacijos rūpimais klausimais sklaidos visuomenėje problema. Siekiant patenkinti informacijos apie veiklos galimybes garbaus amžiaus žmonėms poreikį, taip pat būtų tikslinga mokyti senjorus susirasti reikalingą informaciją, naudotis visuose Lietuvos rajonuose esamomis nemokamomis interneto paslaugomis. Dalis visuomeninės veiklos galimybėmis besidominčių vyresnių žmonių pageidautų aktyviau įsitraukti į kokią nors organizaciją ar bendruomenę. Neabejotina, kad net norint dalyvauti nevyriausybinės organizacijos veikloje, organizuoti bendraminčių susibūrimą reikalingi tam tikri įgūdžiai, informuotumas, pasitikėjimas savimi, kurio neretai pritrūksta vyresnio amžiaus žmonėms. Šią padėtį būtų galima gerinti, organizuojant praktinį mokymą apie visuomeninės veiklos organizavimo ir finansavimo galimybes to pageidaujantiems vyresniems žmonėms. Kita vertus, tyrimo rezultatai rodo, jog vyresni žmonės nėra labai aktyvūs inicijuodami visuomeninę veiklą – jie labiau būtų linkę įsitraukti į pasiūlytą veiklą, o patys sumanymų turintys nurodo vos keliolika iš visų apklaustųjų.
Dar vienas edukacinių poreikių tenkinimo barjeras – tai galimybių naudotis internetu ir kitomis šiuolaikinėmis technologijomis nebuvimas. Ne ką mažiau svarbus psichologinis veiksnys, t.y. socialiai atskirtiems asmenims, šiuo atveju, pagyvenusiems žmonėms stinga ryžto, jie teigia, kad jau per vėlu mokytis ir edukacinių poreikių neturi. Taip pat jiems stinga mokymosi motyvacijos, nes pagyvenę žmonės dažniausiai teigia, kam dar tokiame amžiuje mokytis, o ir nežino ko jiems mokytis bei kur ir kaip tai būtų galima daryti.
Taigi tyrimo rezultatai aiškiai rodo, kad nemažai Lietuvos senjorų, nepaisant mokymosi motyvacijos stokos, mielai įsilietų į bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, klubų veiklą, tačiau jiems trūksta pasitikėjimo savo gebėjimais ir informacijos apie visuomeninės veiklos galimybes.

10 dalis.

12 dalis.

Vienuolikta darbo dalis įkelta: 2015-03-05

 

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 10

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 10

Dešimta dalis apie pagyvenusių žmonių edukacinius poreikius darbe nėra nuobodi, nes kalbama apie atliktus tyrimus, kurie leidžia daryti išvadas.

DSTI atliktas tyrimas Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų poreikiai užimtumo, švietimo ir kultūros srityse parodė, kad kaupti žinias, tobulinti kvalifikaciją yra motyvuoti palyginti nedaug apklaustųjų. Kaip galimą patrauklų, neįpareigojantį užsiėmimą rinktųsi žymiai daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Tai 85,9% visų norinčiųjų mokytis, arba 14,0% Lietuvos senjorų. Tokių dalis mažėja didėjant respondentų amžiui, jų dalis tiesiogiai susijusi su gyvenamosios vietovės dydžiu. Didžiuosiuose miestuose norinčių pasimokyti dalis (18,4%) yra beveik dvigubai didesnė nei kaimuose (9,7%). Tokių gana daug tarp užsiimančių individualia veikla dirbančiųjų. Dažniausiai pasimokyti pageidauja asmenys su aukštuoju išsilavinimu. Tokių yra net 30,2%. Nemažai pageidaujančių mokytis ir tarp senjorų su aukštesniuoju išsilavinimu (18,2%).
Daugiau yra norinčių pasimokyti ne konkrečios profesijos, o to, kas padėtų respondentams įgyvendinti savo sumanymus. Tokių yra beveik 16% tarp visų norinčių pasimokyti. Dažniausiai vyresnių žmonių pageidaujami mokymosi užsiėmimai – tai kompiuterinio raštingumo ir užsienio kalbų kursai. Juos vyresni žmonės rinktųsi dėl to, kad šio pobūdžio gebėjimai padėtų jiems įgyvendinti asmeninius sumanymus.
Vyresniems žmonėms aktualūs ir kitų bendrųjų gebėjimų ugdymo kursai – tai pirmiausia paskaitos apie kultūrą ir meną. Kultūros supratimas – įvairių kūrybinių idėjų, patirties ir emocijų išraiškų įvairioje terpėje, įskaitant muziką, scenos meną, literatūrą ir vizualinį meną, svarbos suvokimas – yra reikšminga asmens bendrojo išsilavinimo dalis. Tyrimo duomenys rodo, kad išsilavinimo spragą šioje srityje jaučia ir ją norėtų užpildyti apie 1% senjorų.
Vyresniame amžiuje aktualesnės tampa sveikatos išsaugojimo problemos. Daug senjorų pageidautų įgyti daugiau žinių sveikos gyvensenos temomis.
Kaip ir bet kurio amžiaus žmonės, senjorai domisi psichologijos klausimais. Jiems būtų tikslinga parengti asmenybės tipologijos, neverbalinės komunikacijos, bendravimo psichologijos pažintinius kursus. Galbūt vyresniems žmonėms taip pat būtų aktualūs šeimos psichologijos, raidos psichologijos, pedagoginės psichologijos klausimai.

9 dalis.

11 dalis.

Jau dešimtoji darbo dalis patalpinta tą pačią dieną: 2015-03-05

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 9

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 9

Tęsiu devintoje mokslinio darbo dalyje apie pagyvenusių žmonių edukacinius poreikius, kai jie gyvena globos namuose.

Pažymėtina, jog edukacinės veiklos rūšys pagyvenusių žmonių globos namuose pirmiausia priklauso nuo globos namuose gyvenančių asmenų amžiaus, sveikatos būklės, pomėgių ir poreikių. Edukacinė veikla planuojama ir konkretūs užsiėmimai, tokie kaip kursai, seminarai ar mokymai yra nurodomi globos namų metinės veiklos planuose, pvz., renginiai susiję su kalendorinėmis šventėmis, kurių metu prisimenama ar sužinoma apie buvusius ir esamus tautos papročius, gaminamos konkrečiam renginiui dekoracijos, simboliai, įvairūs kiti atributai (pvz., Velykoms marginami kiaušiniai, puošiant Kalėdų eglę gaminami žaisliukai iš natūralių medžiagų, pvz., šiaudų ir t.t.).
Dar viena sritis, kurioje pagal galimybes dalyvauja pagyvenę globos namų gyventojai, tai muzikinio ansamblio veikla. Vieni groja savo mėgstamais muzikos instrumentais, kiti dainuoja, treti rūpinasi kostiumais, dainų repertuaru, pasirodymų organizavimu. Muzika gali padėti šiems asmenims atsiverti, padėti bendrauti ir kalbėtis vienam su kitu kalba, kurią supranta abu (Bakk, 1998, p. 259). Muzika skatina būti aktyviems. Žmogui kyla noras dalyvauti, išlieti savo energiją.
Teatro veikla, vaidmenys ir muzikiniai žaidimai padeda pagyvenusiam žmogui išreikšti save. A. Narausko (1998) nuomone, vaidyba realizuoja vieną iš nuostabiausių žmogaus kūrybinių poreikių – sugebėjimą personifikuotis, tapti žmogumi, gyvūnu, augalu ir t.t. Vaidinimą reikia parinkti atsižvelgiant į konkrečius asmenis ir jų poreikius. Jame gali dalyvauti visi, nes šiam užsiėmimui nereikia jokių išankstinių įgūdžių, nebūtina mokėti, rašyti, kalbėti ar vaikščioti. Gyventojui turi būti suteikta galimybė išreikšti save atitinkamu vaidmeniu.
Kad patenkinti tam tikrus pagyvenusių žmonių edukacinius poreikius galima organizuoti pažintines, edukacines ekskursijas į muziejus ar turistų lankomas vietas. Tokiu būdu būtų galima susipažinti su tautos istorija bei kultūra.
Taip pat galima organizuoti įvairius dailės ir amatų užsiėmimus, kurių metu mokomasi piešti, tapyti ar išmokstama pasigaminti tam tikrus daiktus, kurie gali būti naudingi buityje.
J. Matonienė (2003) teigia, kad darbo terapijos tikslas – nuolatinė ir reguliari veikla, suteikianti socialiai atskirtiems asmenims gyvenimo turinį ir prasmę. Ši terapija padeda žmonėms su įvairiomis negaliomis naudotis savo žiniomis ir įgūdžiais, suteikia savarankiškumo, pagyvenusį žmogų daro mažiau priklausomą nuo kitų. Prasminga darbinė veikla užtikrina gebėjimą koordinuoti, ugdyti atsakingumą už daromus ir padarytus darbus, taip pat savarankiškumą, pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais.

8 dalis.

10 dalis.

Dar viena, devinta darbo dalis patalpinta: 2015-03-05

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 8

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 8

Aštuntoje mokslo darbo dalyje tęsime aptarimą apie edukacinių poreikių nustatymą bei tenkinimą globos namuose.

Viena iš daugelio globos namuose dirbančio socialinio darbuotojo pareigų yra tirti ir analizuoti savo grupės gyventojų poreikius, parinkti būdus jiems įgyvendinti. Siekdamas atlikti šią pareigą socialinis darbuotojas turi būti gero profesinio išsilavinimo specialistas, pasižymintis dorovingumu; nuolat kelti savo kvalifikaciją, atnaujinti žinias, kad galėtų realizuoti socialinio darbo vertybes; savo veikla siekti kliento gerovės, darbe jo interesus vertinti labiau nei savuosius; pasisakyti prieš žmonių ar grupių diskriminavimą, nehumanišką elgesį su jais, atsakyti už teigiamų paslaugų kokybę; būti nepakančiam piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi, nesiekti išnaudoti kliento.
Socialinis darbuotojas, tenkindamas globos namų gyventojų bendruomenės poreikius, panaudoja savo žinias, vertybes ir įgūdžius. Socialinio darbo žinios yra kompleksiškos, iš dalies pasiskolintos iš kitų disciplinų. Jos paaiškina žmonių funkcionavimą ir socialines situacijas, skatina veikti ir nustatyti poreikį.
Socialiniai darbuotojai, dirbdami su pagyvenusiais žmonėmis globos namuose, tenkina įvairius bendruomenės gyventojų poreikius. L. C. Johnson (2001) nuomone, yra svarbu nustatyti ne tik kliento, bet ir kitų individų ir socialinių sistemų, susijusių su situacija, poreikį. Taigi pirmiausia socialinis darbuotojas turi nustatyti konkretaus asmens poreikius, o paskui juos derinti su bendruomenės poreikiais. K. Grunewald (1998) teigia, kad negalima tenkinti vien specifinių poreikių kitų poreikių sąskaita. Kiekvienas žmogus turi tik jam būdingus poreikius, todėl klaidinga manyti, kad pagyvenusių žmonių poreikiai yra vienodi. Todėl poreikiai turi būti tenkinami visi, išskyrus tuos, kurie gali padaryti žalos aplinkiniams.
Socialinis darbuotojas bendraudamas su tais, kuriems sunku išreikšti, ko jie nori, arba sunku kalbėti, svarbu kaip nors išsiaiškinti, kas juos domina, ką jie pajėgia padaryti ir kt. Taigi socialiniam darbuotojui keliami nelengvi reikalavimai. Jis turi pajusti gyventojo norus, būti dėmesingas.

7 dalis.

9 dalis.

Dalis darbo įkelta: 2015-03-05

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 7

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 7

Septinta mano patalpinta dalis palies jau kitą puse, tai yra pabandysime pasiaiškinti kokios yra poreikių tenkinimo galimybės globos namuose.

II. PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ EDUKACINIŲ POREIKIŲ TENKINIMO GALIMYBĖS GLOBOS NAMUOSE

Viena svarbiausių DSTI atlikto tyrimo Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų poreikiai užimtumo, švietimo ir kultūros srityse išvadų yra tai, kad vyresniems žmonėms (60 m. ir vyresniems) aktualios mokymo ir švietimo paslaugos. Pagrindinė mokymosi motyvacija – mokymasis savo malonumui kaip prasmingas laisvalaikio leidimo būdas, suteikiantis papildomų bendravimo ir asmeninio tobulėjimo galimybių. Galima pastebėti, kad pagyvenę žmonės yra gana pasyviai nusiteikę dalyvavimo bet kurioje veikloje atžvilgiu – net 68% jų į klausimą – Jeigu būtų galimybių, kokia veikla norėtumėte užsiimti? – atsakė, kad nieko nenorėtų veikti.
Vyresnių nei 60 metų Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad maždaug trečdalis respondentų norėtų išlikti socialiai aktyviais piliečiais. Apie 15% visų apklaustųjų, iš jų daugiausia asmenų iki 70 metų, norėtų įsidarbinti, dar tiek pat – dalyvauti nevyriausybinių organizacijų, klubų veikloje, meninėje saviveikloje, mokytis ir šviestis. Darbo autorės manymu, aukščiau išsakytas mintis taip pat galima pritaikyti ir globos namuose gyvenantiems pagyvenusiems žmonėms.

2.1. Edukacinės veiklos ypatumai pagyvenusių žmonių globos namuose

Ilgalaikė globa reikalinga įvairaus amžiaus žmonėms, o dauguma jų – vyresni nei 65 metų. Vyresniems nei 75 metų pagyvenusio amžiaus žmonėms ilgalaikė globa ypač aktuali, nes jie negali savarankiškai atlikti daugelio kasdienio gyvenimo veiklų (Večkienė, 2004), amžius yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kai reikalinga priežiūra (Porter, 2009). Stacionarios ilgalaikės priežiūros institucijos pagyvenusio amžiaus žmonėms Lietuvoje priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, didesnis dėmesys skiriamas socialinėms problemos.
Pripažįstama, kad socialinis aktyvumas yra susijęs su sėkmingu senėjimu (angl. successful ageing) (Mendes, 2005). Dalyvavimas socialinėje veikloje įtakoja fizinę sveikatą (Bennett, 2005), pažinimo funkcijas (Willson, 2002) ir išgyvenamumą (Nakanishi, 2000; Nakanishi, 2003; Maier, 2005). Kita vertus, socialinis aktyvumas susijęs su geresne funkcine būkle, mažesne priklausomybe ateityje, funkciniu būklės pagerėjimu, atliekant kasdienę veiklą (Unger, 1999; Mendes, 2001; Zunzunegui, 2005). Ilgalaikės globos institucijose gyvenančių gyventojų socialinė veikla susijusi su gyventojų funkcine būkle, sveikatos sutrikimais. Dažniausiai į globos namus pagyvenę žmonės patenka turėdami sunkių sveikatos problemų ir negalintys savimi pasirūpinti ar neturintys artimųjų, kurie tai darytų.

6 dalis.

8 dalis.

Septinta dalis patalpinta: 2015-03-05