EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 11

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 11

Vienuolikta dalis užbaigia pagyvenusių žmonių užimtumo ir jų poreikių klausimus ir pateikia įvadą į problemas, kurios kyla sprendžiant poreikių klausimus.

Dalis apklaustųjų išreiškia susidomėjimą socialiniais ir humanitariniais mokslais, todėl vertėtų pagalvoti apie pažintinius ekonomikos, filosofijos, politologijos kursus ar atskiras šių sričių temas – pavyzdžiui, etikos, logikos, kalbos kultūros kursus.
Įvairių tyrimų rezultatai aiškiai rodo, kad dalyvavimas įvairaus pobūdžio organizacijose padeda vyresniems žmonėms jaustis visaverčiais visuomenės nariais, tenkina socialinius ir savigarbos poreikius.
Taigi socialiniai darbuotojai tenkindami įvairius gyventojų poreikius turi gebėti produktyviai ir nuoširdžiai bendrauti su žmonėmis, įgyti jų pasitikėjimą, pajusti kitų emocines būsenas ir į jas atsižvelgti teikiant pagalbą. Globos namų gyventojų edukacinių poreikių tenkinimas yra viena iš pagrindinių socialinio darbuotojo funkcijų ir pagrindinė atsakomybė už edukacinių poreikių tenkinimo kokybę tenka jiems.

2.2. Pagyvenusių žmonių edukacinių poreikių tenkinimo problemos

DSTI atliktas tyrimas Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų poreikiai užimtumo, švietimo ir kultūros srityse parodė, kad Lietuvos senjorų didelei daliai sunku įsitraukti į visuomeninę veiklą dėl susilpnėjusios sveikatos (daugiau kaip pusė vyresnių žmonių nurodo negalintys dalyvauti visuomeninėse organizacijose dėl silpnos sveikatos), maždaug ketvirtadalis visuomeninėje veikloje nedalyvaujančių apklaustųjų arba 19% visų apklaustų senjorų joje dalyvautų, jei daugiau žinotų apie veiklos galimybes ir labiau pasitikėtų savo gebėjimais.
Nelauktai mažai, tik 17,7%, nedalyvaujančiųjų nemato prasmės arba neturi jokio noro įsitraukti į visuomeninių organizacijų veiklą. Likusiesiems trūksta pasitikėjimo savimi (7,9%) ir informacijos apie visuomeninių organizacijų veiklą (8,3%). Daliai apklaustųjų trūksta gebėjimų.
Lygiagrečiai su pilietinių gebėjimų stoka, vyresniems žmonėms itin aktuali informacijos apie visuomeninės veiklos galimybes problema. Tyrimo metu iki 20% respondentų išsakė pageidavimą daugiau sužinoti apie visuomeninės veiklos galimybes senjorams. Tokios informacijos ypač stinga jaunesniems senjorams, kitataučiams. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad informacijos šia tema visuomenėje labai trūksta. Todėl plečiant visuomeninės veiklos galimybes senjorams, labai aktuali tampa efektyvios informacijos rūpimais klausimais sklaidos visuomenėje problema. Siekiant patenkinti informacijos apie veiklos galimybes garbaus amžiaus žmonėms poreikį, taip pat būtų tikslinga mokyti senjorus susirasti reikalingą informaciją, naudotis visuose Lietuvos rajonuose esamomis nemokamomis interneto paslaugomis. Dalis visuomeninės veiklos galimybėmis besidominčių vyresnių žmonių pageidautų aktyviau įsitraukti į kokią nors organizaciją ar bendruomenę. Neabejotina, kad net norint dalyvauti nevyriausybinės organizacijos veikloje, organizuoti bendraminčių susibūrimą reikalingi tam tikri įgūdžiai, informuotumas, pasitikėjimas savimi, kurio neretai pritrūksta vyresnio amžiaus žmonėms. Šią padėtį būtų galima gerinti, organizuojant praktinį mokymą apie visuomeninės veiklos organizavimo ir finansavimo galimybes to pageidaujantiems vyresniems žmonėms. Kita vertus, tyrimo rezultatai rodo, jog vyresni žmonės nėra labai aktyvūs inicijuodami visuomeninę veiklą – jie labiau būtų linkę įsitraukti į pasiūlytą veiklą, o patys sumanymų turintys nurodo vos keliolika iš visų apklaustųjų.
Dar vienas edukacinių poreikių tenkinimo barjeras – tai galimybių naudotis internetu ir kitomis šiuolaikinėmis technologijomis nebuvimas. Ne ką mažiau svarbus psichologinis veiksnys, t.y. socialiai atskirtiems asmenims, šiuo atveju, pagyvenusiems žmonėms stinga ryžto, jie teigia, kad jau per vėlu mokytis ir edukacinių poreikių neturi. Taip pat jiems stinga mokymosi motyvacijos, nes pagyvenę žmonės dažniausiai teigia, kam dar tokiame amžiuje mokytis, o ir nežino ko jiems mokytis bei kur ir kaip tai būtų galima daryti.
Taigi tyrimo rezultatai aiškiai rodo, kad nemažai Lietuvos senjorų, nepaisant mokymosi motyvacijos stokos, mielai įsilietų į bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, klubų veiklą, tačiau jiems trūksta pasitikėjimo savo gebėjimais ir informacijos apie visuomeninės veiklos galimybes.

10 dalis.

12 dalis.

Vienuolikta darbo dalis įkelta: 2015-03-05

 

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 10

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 10

Dešimta dalis apie pagyvenusių žmonių edukacinius poreikius darbe nėra nuobodi, nes kalbama apie atliktus tyrimus, kurie leidžia daryti išvadas.

DSTI atliktas tyrimas Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų poreikiai užimtumo, švietimo ir kultūros srityse parodė, kad kaupti žinias, tobulinti kvalifikaciją yra motyvuoti palyginti nedaug apklaustųjų. Kaip galimą patrauklų, neįpareigojantį užsiėmimą rinktųsi žymiai daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Tai 85,9% visų norinčiųjų mokytis, arba 14,0% Lietuvos senjorų. Tokių dalis mažėja didėjant respondentų amžiui, jų dalis tiesiogiai susijusi su gyvenamosios vietovės dydžiu. Didžiuosiuose miestuose norinčių pasimokyti dalis (18,4%) yra beveik dvigubai didesnė nei kaimuose (9,7%). Tokių gana daug tarp užsiimančių individualia veikla dirbančiųjų. Dažniausiai pasimokyti pageidauja asmenys su aukštuoju išsilavinimu. Tokių yra net 30,2%. Nemažai pageidaujančių mokytis ir tarp senjorų su aukštesniuoju išsilavinimu (18,2%).
Daugiau yra norinčių pasimokyti ne konkrečios profesijos, o to, kas padėtų respondentams įgyvendinti savo sumanymus. Tokių yra beveik 16% tarp visų norinčių pasimokyti. Dažniausiai vyresnių žmonių pageidaujami mokymosi užsiėmimai – tai kompiuterinio raštingumo ir užsienio kalbų kursai. Juos vyresni žmonės rinktųsi dėl to, kad šio pobūdžio gebėjimai padėtų jiems įgyvendinti asmeninius sumanymus.
Vyresniems žmonėms aktualūs ir kitų bendrųjų gebėjimų ugdymo kursai – tai pirmiausia paskaitos apie kultūrą ir meną. Kultūros supratimas – įvairių kūrybinių idėjų, patirties ir emocijų išraiškų įvairioje terpėje, įskaitant muziką, scenos meną, literatūrą ir vizualinį meną, svarbos suvokimas – yra reikšminga asmens bendrojo išsilavinimo dalis. Tyrimo duomenys rodo, kad išsilavinimo spragą šioje srityje jaučia ir ją norėtų užpildyti apie 1% senjorų.
Vyresniame amžiuje aktualesnės tampa sveikatos išsaugojimo problemos. Daug senjorų pageidautų įgyti daugiau žinių sveikos gyvensenos temomis.
Kaip ir bet kurio amžiaus žmonės, senjorai domisi psichologijos klausimais. Jiems būtų tikslinga parengti asmenybės tipologijos, neverbalinės komunikacijos, bendravimo psichologijos pažintinius kursus. Galbūt vyresniems žmonėms taip pat būtų aktualūs šeimos psichologijos, raidos psichologijos, pedagoginės psichologijos klausimai.

9 dalis.

11 dalis.

Jau dešimtoji darbo dalis patalpinta tą pačią dieną: 2015-03-05

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 9

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 9

Tęsiu devintoje mokslinio darbo dalyje apie pagyvenusių žmonių edukacinius poreikius, kai jie gyvena globos namuose.

Pažymėtina, jog edukacinės veiklos rūšys pagyvenusių žmonių globos namuose pirmiausia priklauso nuo globos namuose gyvenančių asmenų amžiaus, sveikatos būklės, pomėgių ir poreikių. Edukacinė veikla planuojama ir konkretūs užsiėmimai, tokie kaip kursai, seminarai ar mokymai yra nurodomi globos namų metinės veiklos planuose, pvz., renginiai susiję su kalendorinėmis šventėmis, kurių metu prisimenama ar sužinoma apie buvusius ir esamus tautos papročius, gaminamos konkrečiam renginiui dekoracijos, simboliai, įvairūs kiti atributai (pvz., Velykoms marginami kiaušiniai, puošiant Kalėdų eglę gaminami žaisliukai iš natūralių medžiagų, pvz., šiaudų ir t.t.).
Dar viena sritis, kurioje pagal galimybes dalyvauja pagyvenę globos namų gyventojai, tai muzikinio ansamblio veikla. Vieni groja savo mėgstamais muzikos instrumentais, kiti dainuoja, treti rūpinasi kostiumais, dainų repertuaru, pasirodymų organizavimu. Muzika gali padėti šiems asmenims atsiverti, padėti bendrauti ir kalbėtis vienam su kitu kalba, kurią supranta abu (Bakk, 1998, p. 259). Muzika skatina būti aktyviems. Žmogui kyla noras dalyvauti, išlieti savo energiją.
Teatro veikla, vaidmenys ir muzikiniai žaidimai padeda pagyvenusiam žmogui išreikšti save. A. Narausko (1998) nuomone, vaidyba realizuoja vieną iš nuostabiausių žmogaus kūrybinių poreikių – sugebėjimą personifikuotis, tapti žmogumi, gyvūnu, augalu ir t.t. Vaidinimą reikia parinkti atsižvelgiant į konkrečius asmenis ir jų poreikius. Jame gali dalyvauti visi, nes šiam užsiėmimui nereikia jokių išankstinių įgūdžių, nebūtina mokėti, rašyti, kalbėti ar vaikščioti. Gyventojui turi būti suteikta galimybė išreikšti save atitinkamu vaidmeniu.
Kad patenkinti tam tikrus pagyvenusių žmonių edukacinius poreikius galima organizuoti pažintines, edukacines ekskursijas į muziejus ar turistų lankomas vietas. Tokiu būdu būtų galima susipažinti su tautos istorija bei kultūra.
Taip pat galima organizuoti įvairius dailės ir amatų užsiėmimus, kurių metu mokomasi piešti, tapyti ar išmokstama pasigaminti tam tikrus daiktus, kurie gali būti naudingi buityje.
J. Matonienė (2003) teigia, kad darbo terapijos tikslas – nuolatinė ir reguliari veikla, suteikianti socialiai atskirtiems asmenims gyvenimo turinį ir prasmę. Ši terapija padeda žmonėms su įvairiomis negaliomis naudotis savo žiniomis ir įgūdžiais, suteikia savarankiškumo, pagyvenusį žmogų daro mažiau priklausomą nuo kitų. Prasminga darbinė veikla užtikrina gebėjimą koordinuoti, ugdyti atsakingumą už daromus ir padarytus darbus, taip pat savarankiškumą, pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais.

8 dalis.

10 dalis.

Dar viena, devinta darbo dalis patalpinta: 2015-03-05

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 8

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 8

Aštuntoje mokslo darbo dalyje tęsime aptarimą apie edukacinių poreikių nustatymą bei tenkinimą globos namuose.

Viena iš daugelio globos namuose dirbančio socialinio darbuotojo pareigų yra tirti ir analizuoti savo grupės gyventojų poreikius, parinkti būdus jiems įgyvendinti. Siekdamas atlikti šią pareigą socialinis darbuotojas turi būti gero profesinio išsilavinimo specialistas, pasižymintis dorovingumu; nuolat kelti savo kvalifikaciją, atnaujinti žinias, kad galėtų realizuoti socialinio darbo vertybes; savo veikla siekti kliento gerovės, darbe jo interesus vertinti labiau nei savuosius; pasisakyti prieš žmonių ar grupių diskriminavimą, nehumanišką elgesį su jais, atsakyti už teigiamų paslaugų kokybę; būti nepakančiam piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi, nesiekti išnaudoti kliento.
Socialinis darbuotojas, tenkindamas globos namų gyventojų bendruomenės poreikius, panaudoja savo žinias, vertybes ir įgūdžius. Socialinio darbo žinios yra kompleksiškos, iš dalies pasiskolintos iš kitų disciplinų. Jos paaiškina žmonių funkcionavimą ir socialines situacijas, skatina veikti ir nustatyti poreikį.
Socialiniai darbuotojai, dirbdami su pagyvenusiais žmonėmis globos namuose, tenkina įvairius bendruomenės gyventojų poreikius. L. C. Johnson (2001) nuomone, yra svarbu nustatyti ne tik kliento, bet ir kitų individų ir socialinių sistemų, susijusių su situacija, poreikį. Taigi pirmiausia socialinis darbuotojas turi nustatyti konkretaus asmens poreikius, o paskui juos derinti su bendruomenės poreikiais. K. Grunewald (1998) teigia, kad negalima tenkinti vien specifinių poreikių kitų poreikių sąskaita. Kiekvienas žmogus turi tik jam būdingus poreikius, todėl klaidinga manyti, kad pagyvenusių žmonių poreikiai yra vienodi. Todėl poreikiai turi būti tenkinami visi, išskyrus tuos, kurie gali padaryti žalos aplinkiniams.
Socialinis darbuotojas bendraudamas su tais, kuriems sunku išreikšti, ko jie nori, arba sunku kalbėti, svarbu kaip nors išsiaiškinti, kas juos domina, ką jie pajėgia padaryti ir kt. Taigi socialiniam darbuotojui keliami nelengvi reikalavimai. Jis turi pajusti gyventojo norus, būti dėmesingas.

7 dalis.

9 dalis.

Dalis darbo įkelta: 2015-03-05

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 7

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 7

Septinta mano patalpinta dalis palies jau kitą puse, tai yra pabandysime pasiaiškinti kokios yra poreikių tenkinimo galimybės globos namuose.

II. PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ EDUKACINIŲ POREIKIŲ TENKINIMO GALIMYBĖS GLOBOS NAMUOSE

Viena svarbiausių DSTI atlikto tyrimo Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų poreikiai užimtumo, švietimo ir kultūros srityse išvadų yra tai, kad vyresniems žmonėms (60 m. ir vyresniems) aktualios mokymo ir švietimo paslaugos. Pagrindinė mokymosi motyvacija – mokymasis savo malonumui kaip prasmingas laisvalaikio leidimo būdas, suteikiantis papildomų bendravimo ir asmeninio tobulėjimo galimybių. Galima pastebėti, kad pagyvenę žmonės yra gana pasyviai nusiteikę dalyvavimo bet kurioje veikloje atžvilgiu – net 68% jų į klausimą – Jeigu būtų galimybių, kokia veikla norėtumėte užsiimti? – atsakė, kad nieko nenorėtų veikti.
Vyresnių nei 60 metų Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad maždaug trečdalis respondentų norėtų išlikti socialiai aktyviais piliečiais. Apie 15% visų apklaustųjų, iš jų daugiausia asmenų iki 70 metų, norėtų įsidarbinti, dar tiek pat – dalyvauti nevyriausybinių organizacijų, klubų veikloje, meninėje saviveikloje, mokytis ir šviestis. Darbo autorės manymu, aukščiau išsakytas mintis taip pat galima pritaikyti ir globos namuose gyvenantiems pagyvenusiems žmonėms.

2.1. Edukacinės veiklos ypatumai pagyvenusių žmonių globos namuose

Ilgalaikė globa reikalinga įvairaus amžiaus žmonėms, o dauguma jų – vyresni nei 65 metų. Vyresniems nei 75 metų pagyvenusio amžiaus žmonėms ilgalaikė globa ypač aktuali, nes jie negali savarankiškai atlikti daugelio kasdienio gyvenimo veiklų (Večkienė, 2004), amžius yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kai reikalinga priežiūra (Porter, 2009). Stacionarios ilgalaikės priežiūros institucijos pagyvenusio amžiaus žmonėms Lietuvoje priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, didesnis dėmesys skiriamas socialinėms problemos.
Pripažįstama, kad socialinis aktyvumas yra susijęs su sėkmingu senėjimu (angl. successful ageing) (Mendes, 2005). Dalyvavimas socialinėje veikloje įtakoja fizinę sveikatą (Bennett, 2005), pažinimo funkcijas (Willson, 2002) ir išgyvenamumą (Nakanishi, 2000; Nakanishi, 2003; Maier, 2005). Kita vertus, socialinis aktyvumas susijęs su geresne funkcine būkle, mažesne priklausomybe ateityje, funkciniu būklės pagerėjimu, atliekant kasdienę veiklą (Unger, 1999; Mendes, 2001; Zunzunegui, 2005). Ilgalaikės globos institucijose gyvenančių gyventojų socialinė veikla susijusi su gyventojų funkcine būkle, sveikatos sutrikimais. Dažniausiai į globos namus pagyvenę žmonės patenka turėdami sunkių sveikatos problemų ir negalintys savimi pasirūpinti ar neturintys artimųjų, kurie tai darytų.

6 dalis.

8 dalis.

Septinta dalis patalpinta: 2015-03-05

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 6

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 6

Šeštoje darbo dalyje pabandysime paliesti įrankius arba požymius, kaip nustatomi edukaciniai poreikiai ir ar yra jie veiksmingi.

1.2. Edukacinių poreikių nustatymas

Pagyvenusių žmonių globos namų gyventojai kaip ir bet kurie kiti žmonės turi įvairių poreikių. Socialinio darbuotojo vienas iš pagrindinių uždavinių yra šių poreikių nustatymas. Socialinis darbuotojas nustatydamas poreikius turi pereiti tris etapus:
1) informacijos rinkimas;
2) poreikių nustatymas;
3) resursų poreikių patenkinimui nustatymas.
Visame procese labai svarbus yra informacijos rinkimas. Nuo gerai suriktos informacijos dažniausiai priklauso galutinis rezultatas. Remiantis R. Ožalinskiene (2000) galima teigti, kad renkant informaciją reikia:
1) apklausti patį asmenį;
2) surinkti žinias iš apklausiamo asmens aplinkos žmonių;
3) stebėti patį asmenį;
4) įvertinti, kaip asmuo vertina patį informacijos apie jį rinkimo faktą;
5) nuspręsti, ar galima dalintis informacija su kitais asmenimis, ar reikalingas informacijos slaptumas, nuspręsti, kurią informaciją laikyti svarbiausia;
6) tiksliai išsiaiškinti, ko nori kiekvienas apklausiamasis;
7) žinoti kitų poreikius.
Vertinant poreikius, svarbu žinoti, kokios yra realios galimybės patenkinti žmonių poreikius. Tam tikslui būtina įvertinti :
1) įstaigos gyventojus, jų fizinę bei psichinę būklę;
2) globos įstaigos pastato galimybes;
3) įstaigos finansines galimybes;
4) įstaigos veiklą reglamentuojančius dokumentus;
5) materialinį aprūpinimą;
6) įstaigoje teikiamas socialines paslaugas, jų apimtį, kokybę;
7) įstaigos mikroklimatą, nuostatas žmonių su negale atžvilgiu;
8) gyventojų integracijos į visuomenę galimybes.
Apibendrinus galima teigti, kad nustatant poreikius pirmiausia reikia surinkti informaciją apie asmenį. Gautą informaciją nukreipti į „poreikių piramidę“, konkretizuoti poreikius kiekvienam asmeniui atskirai ir suderinti juos su bendruomenės poreikiais. Taip pat labai svarbu žinoti, kokios yra realios galimybės patenkinti poreikius.

5 dalis.

7 dalis.

Šešta darbo dalis patalpinta: 2015-03-05

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 5

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 5

Mokslinio darbo penktoje dalyje užbaigsime temą apie edukacinius poreikius globos namuose pagyvenusiems žmonėms.

Poreikių neįmanoma akivaizdžiai pastebėti ar pamatuoti. Apie jų egzistavimą galima spręsti tik iš žmonių elgesio. Anot, L. Jovaišos (1994) motyvai – tai poreikiai ir iš jų kylantys interesai, emocijos, polinkiai, vertybės bei idealai.
Poreikį jaučiantis žmogus skatinamas veikti, ką nors daryti. Šiandienos žmogus iš vienos pusės priverstas nuolat augti profesine prasme, t.y. gilinti ir adaptuoti savo profesines žinias, reikalui esant persikvalifikuoti, įvaldyti šiuolaikines informacines technologijas, jis privalo ugdyti tam tikras savo žmogiškąsias galias, pasireiškiančias gebėjimu gyventi šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje, kurios piliečiai pasižymi tolerancija, bendradarbiavimu, pilietiniu aktyvumu ir pan. (Vilimienė, 2000). Žmonės gali laisvai rinktis gyvenimo būdą, bet kartu ir atsakomybę už savo gyvenimą.
Žmogus, norėdamas ne tik išlikti, bet ir gyventi pilnavertį gyvenimą, yra priverstas:
1) nustatyti savo santykį su šiandieniniu besikeičiančiu pasauliu,
2) išsiugdyti gebėjimą priimti gyvenimo jam keliamus reikalavimus (Vilimienė, 2000, p.29).
Kai individai pradeda suvokti, kad jų poreikiai ir interesai netenkinami, kad jų patirtis skiriasi nuo lūkesčių, galimi mąstymo pokyčiai. Taigi jie gali patirti požiūrių kaitą ar net savimonės virsmą ir išvysti pasaulį kitaip. Tai darydami žmonės naujai apmąsto visuomenę, kurioje gyvena, įveikia savo socialinės aplinkos ribas ir demonstruoja individualumą (Jarvis, 2001).
Žmonės yra pagrindiniai veikėjai žinių visuomenėje. Vertingiausia – žmogaus gebėjimas nuolat besikeičiančioje aplinkoje naudoti žinias veiksmingai ir protingai. Siekdami pilnai išvystyti šį gebėjimą, žmonės turi norėti ir galėti imti gyvenimą į savo rankas, tapti aktyviais piliečiais. Nuolatinis švietimas ir mokymasis yra geriausias būdas priimti permainų iššūkius (Memorandumas, p.13).
Apibendrinant galima teigti, kad poreikis yra tai, kas būtinai reikalinga normaliai žmogaus veiklai. Populiariausia poreikių klasifikacija yra tokia: pirminiai (fiziologiniai) ir antriniai (socialiniai ir psichologiniai) poreikiai. Edukaciniai poreikiai – individo poreikis keistis: šviestis, plėtoti intelektines potencijas, galimybes, prisitaikant prie šiandieninio gyvenimo iššūkių.

4 dalis.

6 dalis.

Penkta darbo dalis įkelta: 2015-03-05

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 4

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 4

Trečioje dalyje tęsime palyginimus ir analizę pagyvenusių žmonių poreikių globos namuose.

L. C. Johnson (2001) teigia, kad poreikis yra tai, ko reikia žmogui arba socialinei sistemai funkcionuoti tam tikroje situacijoje. Poreikis – tai nėra noras kažką gauti ir turėti, bet trūkumas, kuris kliudo žmogui ar sistemai vystytis ir tobulėti .
A. Jacikevičius (1995) teigia, kad poreikis yra tam tikra įtampa, atsirandanti netekus kokios nors pusiausvyros organizme. Aktyvumas – vienokie ar kitokie veiksmai, reikalingi pusiausvyrai atstatyti. Pavyzdžiui, kai pradeda trūkti maisto medžiagų, žmogus jų ieško, kai trūksta intelektualios veiklos, imasi knygų, televizijos ar kviečiasi draugų ir t.t.). Poreikių yra daugybė, nes žmogui gali visko prireikti.
Kūnas gimsta turėdamas biologinius poreikius. A. Maslow (1970) turėjimo poreikius priskiria žemiausiam savo hierarchijos lygmeniui. Žemesnieji yra turėjimo poreikiai, o savigarbos ir saviraiškos poreikius galime suvokti kaip buvimo. Turėjimo poreikiai yra biologiniai; ir tik tuo atveju, jei jie pradžioje patenkinami, kūnas gali gyvuoti, jame gali vystytis protas, savastis. Buvime yra aktyviai remiamasi patirtimi, auginant ir puoselėjant žmogaus esmę. Pagal A. Maslow poreikių hierarchiją esama 5 poreikių lygmenų, lemiančių žmonių elgseną:
1) fiziologiniai poreikiai: maistas, vanduo, pastogė;
2) saugumo poreikiai: apsauga nuo pavojų, grėsmių ir vargų;
3) socialiniai poreikiai: priklausomybės kokiai nors grupei jausmas, draugystė, parama;
4) poreikis būti gerbiamam ir pripažintam: savivertė, reputacija, statusas, aplinkinių pagarba ir pripažinimas.
5) savęs aktualizavimo (saviraiškos) poreikis: poreikis išreikšti savo galimybes siekiant nuolat tobulėti. Šiam lygmeniui gali būti priskiriami edukaciniai poreikiai.
Buvimas ir turėjimas yra du visiškai skirtingi požiūriai į gyvenimą, pabrėžiantys skirtingus dalykus. Šiuolaikinei visuomenei būdingas turėjimas. Mokymasis susijęs su buvimu. Besimokantieji užmezga ryšius su pasauliu ir su savo mokytojais tiek per pirminę, tiek per antrinę patirtį įvairiose situacijose. Švietimas yra laikomas pagrindiniu buvimo elementu – procesu, kuriam vykstant iš būties bei aktyvių tarpusavio veiklos santykių su kitais atsiranda žmogiškoji esmė (Jarvis, 2001).

3 dalis.

5 dalis.

Darbo dalis patalpinta lengvai ir be sąžinės graužaties, kad negausiu nė vieno euro: 2015-03-05

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 3

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 3

Trečioje mokslinio darbo dalyje paliesime pagyvenusių žmonių edukacinių poreikių globos namuose sampratą, aptarsime ir palyginsime.

I. EDUKACINIŲ POREIKIŲ SAMPRATA

1.1. Edukacinių poreikių sąvoka ir vieta asmens poreikių piramidėje

Edukacija (lot. educatio) – auklėjimas, lavinimas, švietimas (Leonavičius, 1993, p.43). Kaip teigia Jucevičienė (1998) plačiausias education lietuviškas atitikmuo yra ugdymas. Ugdymas Pedagogikos terminų žodyne (1993) reiškia – „asmenybę kuriantis žmonių bendravimas sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis“ (Jovaiša, 1993, p. 245). Ugdymo sąveika, pasak Jovaišos, apima auginimo, švietimo, mokymo, lavinimo, auklėjimo bei formavimo funkcijas. Remiantis šiais teiginiais edukacijos sąvoką galima suvokti platesne prasme. Edukacija – tai asmenybės auginimas, švietimas, mokymas, lavinimas, auklėjimas ir formavimas.
Poreikis yra „asmenybės būsena, išreiškianti tam tikrų gyvenimo ir vystymosi sąlygų būtinumą“ (Lapė, 1980, p.6). Jis atspindi pastovius organizmo vidaus ir aplinkos sąlygų reikalavimus. Pasak Lapės (1980), poreikiai aktyvina žmogų. Priklausomai nuo jų patenkinimo žmogus išgyvena įvairias emocijas: įtampos arba palengvėjimo, pasitenkinimo ar nepasitenkinimo ir kt. Jie skatina žmogų mąstyti – žmogus turi galvoti, spręsti įvairius teorinius ir praktinius uždavinius.
P. Jucevičienė (1996) teigia, kad žmogaus poreikiai – tai tokia individo jaučiama vidinė įtampa, kurią žmogus išreiškia mintimi „man reikia”. Suvoktas poreikis nusakomas noru.
J. Leonavičiaus (1993) „Sociologijos žodyne” galima rasti tokį poreikių apibrėžimą: poreikis – tai individo būsena: ko nors stoka ar trūkumas, reikmė; kurią suformuoja vidinių ir išorinių veiklos sąlygų neatitikimas.
R. Pečeliūnas (2001) savo daktaro disertacijoje teigia, kad poreikis – tai įtampa, kilusi dėl reikalingų objektų trūkumo, skatinanti žmogų veikti ir atspindinti jo priklausomybę nuo aplinkos. Poreikis yra pagrindinis žmogaus aktyvumo šaltinis.
B. Bitinas (1974) teigia, kad poreikiu vadinama tokia asmenybės būsena, kai jai reikia tam tikrų gyvenimo ir vystymosi sąlygų. Nepatenkinti poreikiai tampa asmenybės aktyvumą skatinančia jėga. Pavyzdžiui, kai žmogui aktualu, kaip klostosi tie ar kiti įvykiai, jis ieško informacijos šaltinių, klausosi radijo, žiūri televizijos laidas, skaito spaudą. Tad poreikiais galime vadinti stiprius ir pastovius žmogaus norus. Kai šie norai įsisąmoninti, jie vadinami elgesio motyvais. Poreikio patenkinimas sužadina malonumo, jų nepatenkinimas – nemalonumo emocijas. Tai, kas malonu, asmenybė noriai perima.

2 dalis.

4 dalis.

Dalis edukacinių poreikių darbo dalis patalpinta: 2015-03-05

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 2

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 2

Daugelis žino, kad yra pagyvenusių žmonių globos namai, bet nė vienas neįsivaizduoja kokie yra jų poreikiai.

Mokslinės problemos ištirtumas. Gyventojų mokymosi poreikių tyrimai nėra nauja pasaulyje: 1995 metais Europos mokymosi per visą gyvenimą iniciatyvos asociacija (ELLI) atliko žvalgomąjį mokymosi tyrimą mažose kompanijose (Longworth, 1999); Carp, Peterson ir Roelfs (1974) tyrinėjo suaugusiųjų mokymosi poreikius. Lietuvoje panašus tyrimas vykdytas 2001 m. (Merkys, 2002), atskleidžiant Kauno miesto gyventoju edukacinius interesus ir poreikius, Butkevičienė ir Luobikienė (2003) tyrinėjo priežastis, sąlygojančias suaugusiųjų įsitraukimą į formalųjį mokymosi procesą. Visą gyvenimą trunkančio mokymosi klausimai, gyventojų mokymosi poreikių klausimai nagrinėjami Beresnevičienės (1995), Jucevičienės (2001) darbuose. Tačiau apie pagyvenusių žmonių edukacinius poreikius globos namuose darbo autorė rado tik keletą atliktų tyrimų. Bendruosius žmogaus poreikius nagrinėjo daugelis mokslininkų (Ch. Towle, A. Maslow, C. Alderfer) ir kūrė savas poreikių teorijas. Darbo ir socialinių tyrimų instituto (DSTI) 2006 m. atlikto mokslinio tyrimo Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų poreikiai užimtumo, švietimo ir kultūros srityse, kuriame dalyvavo du tūkstančiai vyresnių nei 60 metų asmenų, duomenys patvirtina, kad, nepaisant taikomų priemonių, užimtumo bei dalyvavimo švietimo procese problema lieka aktuali šios amžiaus grupės Lietuvos gyventojams. Vadinasi, „Edukaciniai pagyvenusių žmonių poreikiai globos namuose“ – tai nauja ir aktuali tema, kurią ištyrus būtų galima suformuluoti pagyvenusių žmonių edukacinių poreikių tenkinimo strategijas ir taip pagerinti bei suaktyvinti jų gyvenimą globos namuose.
Kursinio darbo objektas – edukaciniai pagyvenusių žmonių poreikiai globos namuose.
Kursinio darbo tikslas – teoriškai išanalizuoti pagyvenusių žmonių edukacinių poreikių tenkinimo galimybes globos namuose.
Iškeltam tikslui pasiekti formuluojami uždaviniai:
1. Išanalizuoti edukacinių poreikių sampratą;
2. Aptarti edukacinių poreikių nustatymo tvarką;
3. Supažindinti su pagyvenusių žmonių edukacinių poreikių tenkinimo galimybėmis.

Kursinio darbo metodai: teorinės analizės metodu nagrinėjama mokslinė didaktinė literatūra, siekiant aptarti edukacinių poreikių sampratą ir jų nustatymo tvarką bei supažindinti su pagyvenusių žmonių edukacinių poreikių tenkinimo galimybėmis.
Darbo struktūra. Kursinį darbą sudaro turinys, įvadas, dvi dalys. Po antrosios dalies yra suformuluojamos viso darbo išvados.

1 dalis (pradžia).

3 dalis.

Viena darbo dalis įkelta: 2015-03-05