Category Archives: Patirtis

Pertvarų blokeliai ir fibo sąramos

Pertvarų blokeliai

Pertvaros yra vienas iš pagrindinių pastatų konstrukcijos elementų ir visai nesvarbu ar kalba eina apie gyvenamąjį namą, ar apie pramoninį objektą. Dabar labai dažnai pasirenkami pertvaru blokeliai. Statybų sektoriuje įvairių statyboms skirtų medžiagų pasirinkimas išties didelis, o tai išeina į naudą pirkėjams. Jie gali rinktis įvairias medžiagas.
Pertvaroms skirti blokeliai populiarūs dėl daugelio priežasčių. Svarbu tai, kad pirkėjas visuomet ieško gera kaina parduodamų prekių. Tas pats pasirinkimo kriterijus svarbus statant pastatus. Daugelis žino, kad tai brangiai kainuojanti investicija, todėl natūralu, kad norisi sutaupyti. Vis dėl to, svarbiausia suprasti, kad ne kaina turėtų būti lemiamas veiksnys renkantis prekę, o kokybė. Nuo to priklauso pastato būklė. Pasirinkus pigias ir prastas statybines medžiagas su laiku išryškės jų trūkumai, iš kurių, kai kurie kainuos daug, nes reikės remonto darbų. Taigi, iš pradžių atrodantis pigus pasirinkimas vėliau atsieis ne taip jau ir mažai. Dėl šios priežasties verčiau pirkti tik kokybiškas statybines medžiagas.

Laiko patikrinti blokeliai

Norint sužinoti, ar medžiagos kokybiškos reikia pirkti laiko patikrintus gaminius. Tokie yra pertvaru blokeliai. Vieni iš populiariausių pasirinkimų yra iš silikato gaminami blokeliai. Jie pasižymi puikiomis savybėmis, kurios itin svarbios statant pastatų pertvaras. Viena iš jų – gera garso izoliacija. Nemanykite, kad ši savybė aktuali tik daugiabučių savininkams. Gera garso izoliacija svarbi bet kuriame pastate. Pertvara iš silikatinių blokelių puikiai izoliuoja garsą.
Statant pertvaras svarbu ir jų tvirtumas. Pavyzdžiui, palyginus gipso kartono plokštes su blokeliais, pastarieji yra gerokai stipresnė statybinė medžiaga. Sumažėja tikimybė, kad sienose atsiras įtrūkimų ir pan. Taip pat pagalvokite ir apie tai, kad netvirtoje sienoje daug lengviau išmušti skylę, pavyzdžiui, nešant baldus. Kita ne mažiau svarbi savybė į kurią reikia atkreipti dėmesį yra vandens įmirkis. Blokeliai pasižymi dideliu atsparumu vandeniui. Jie puikiai tiks tokiose patalpose, kuriose daug drėgmės, pavyzdžiui, vonia ar baseinas. Paskutinė gera savybė – greitas darbas. Turint blokelius ir juos norint panaudoti pertvaroms neteks ilgai laukti darbų pabaigos, nes šis procesas vyksta labai greitai.

Blokelių kokybė

Visais atvejais verta pirkti ir statybose naudoti tik aukštos kokybės medžiagas. Gaila, kad daugelis nekokybiškų medžiagų esamų trūkumų išryškėja tik eksploatacijos metu, todėl daugeliui sunku suprasti, kas yra geras pasirinkimas. Tokiais atvejais verčiau statyboms naudoti laiko patikrintas medžiagas, kurios naudojamos ne vienerius metus ir jau spėta išsiaiškinti jų privalumus ir trūkumus.

Betoniniai blokeliai tvoroms

Tie, kurie domisi blokeliais tvorų mūrijimui jau gali patarti ir tik pradedantiems susipažinti su tokia informacija. Naudinga atminti, kad yra įvairių rūšių blokelių tvoroms, todėl nuo jų priklauso ir tarnavimo laikotarpis. Todėl svarbu tinkamai sulyginti gaminių medžiagas bei charakteristikas. Kad Jūsų namo tvora tarnautų ne tik ilgai, bet ir kainuotų pigiau ir būtų aukščiausios kokybės.

Taip pat naudinga pasidomėti:

Betoniniai blokeliai tvoroms – Boxe.lt;
Haus blokeliai – Boxe.lt;

Pamatams. Rekomendacijos.

Daugiau informacijos ČIA.

Straipsnis paskelbtas: 2015-06-25

Statybos darbai.

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 12

2.3. Pagyvenusių žmonių edukacinių poreikių aktyvinimo galimybės

Pagyvenusiam asmeniui, kaip ir visiems žmonėms, reikia žinoti, kad jis yra kažko vertas, kad jis gali spręsti užduotis, susidoroti su jam keliamais reikalavimais. Jam svarbu žinoti, kad tai, ką jis daro, yra vertinama ir pripažįstama kitų. Tokie asmenys, kurių pagarbos ir pripažinimo poreikis yra ignoruojamas, dažnai linkę save vertinti labai žemai.
Edukacinių poreikių tenkinimą sąlygoja daugelis veiksnių grupių, kurios lemia jo rezultatų efektyvumą, žadinančių motyvaciją. Apibendrinant mokslininkų mintis apie mokymosi veiksnius, galima juos suskirstyti į tris pagrindines grupes: psichologiniai veiksniai, siejami su asmenybės ypatumais; pedagoginiai veiksniai, apimantys edukacinių poreikių tenkinimo procesą; socialiniai veiksniai (socialinė aplinka, ekonominės ir kultūrinės sąlygos, tradicijos, dvasinio gyvenimo poreikiai), formuojantys besimokančiųjų interesus, nuostatas ir vertybes.
Analizuojant pagyvenusių žmonių edukacinių poreikių aktyvinimo galimybes verta apžvelgti motyvacijos teorijas, įsigilinti į priežastis, kurios skatina žmogų veikti ir ieškoti atsakymo į klausimą, kodėl jis taip elgiasi. Motyvacijos teorijas sieja bendras požiūris į tai, kad svarbiausias vaidmuo asmens veikloje ir elgesyje tenka jo žinojimui, kas jam svarbu, bei aplinkybėms, kuriose jis gyvena ir mokosi. Poreikių motyvacija kyla, kai individas pajunta materialinių, biologinių, socialinių ar dvasinių priemonių trūkumą ir stengiasi jį šalinti. Pagyvenusius žmones stipriausiai motyvuoja patirta sėkmė ir pasiekti efektyvūs rezultatai tenkinant edukacinius poreikius.
Pagyvenusių žmonių edukacinių poreikių tenkinimo motyvacijos lygį lemia vidiniai ir išoriniai veiksniai. Motyvuojantys vidiniai veiksniai – tai poreikio svarba, interesų gilumas, požiūris į mokymosi objektą, nuostata, kokią vietą mokymosi objektas užima gyvenimo vertybių tarpe, ketinimai, individualios asmens savybės. Išoriniai veiksniai – kitų asmenų poveikis, edukacinio poreikio patrauklumas bei reikšmingumas asmeniniame individo gyvenime, jį supanti socialinė aplinka ir edukacinio poreikio tenkinimo galimybės. Pirminiai veiksniai – įdomumas, smalsumas, žingeidumas, patirtos sėkmės džiaugsmas. Antriniai veiksniai – apdovanojimas, noras suteikti kam nors džiaugsmo, būti naudingu.

11 dalis.

13 dalis.

Dar viena darbo dalis patalpinta: 2015-03-08

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 7

Septinta mano patalpinta dalis palies jau kitą puse, tai yra pabandysime pasiaiškinti kokios yra poreikių tenkinimo galimybės globos namuose.

II. PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ EDUKACINIŲ POREIKIŲ TENKINIMO GALIMYBĖS GLOBOS NAMUOSE

Viena svarbiausių DSTI atlikto tyrimo Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų poreikiai užimtumo, švietimo ir kultūros srityse išvadų yra tai, kad vyresniems žmonėms (60 m. ir vyresniems) aktualios mokymo ir švietimo paslaugos. Pagrindinė mokymosi motyvacija – mokymasis savo malonumui kaip prasmingas laisvalaikio leidimo būdas, suteikiantis papildomų bendravimo ir asmeninio tobulėjimo galimybių. Galima pastebėti, kad pagyvenę žmonės yra gana pasyviai nusiteikę dalyvavimo bet kurioje veikloje atžvilgiu – net 68% jų į klausimą – Jeigu būtų galimybių, kokia veikla norėtumėte užsiimti? – atsakė, kad nieko nenorėtų veikti.
Vyresnių nei 60 metų Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad maždaug trečdalis respondentų norėtų išlikti socialiai aktyviais piliečiais. Apie 15% visų apklaustųjų, iš jų daugiausia asmenų iki 70 metų, norėtų įsidarbinti, dar tiek pat – dalyvauti nevyriausybinių organizacijų, klubų veikloje, meninėje saviveikloje, mokytis ir šviestis. Darbo autorės manymu, aukščiau išsakytas mintis taip pat galima pritaikyti ir globos namuose gyvenantiems pagyvenusiems žmonėms.

2.1. Edukacinės veiklos ypatumai pagyvenusių žmonių globos namuose

Ilgalaikė globa reikalinga įvairaus amžiaus žmonėms, o dauguma jų – vyresni nei 65 metų. Vyresniems nei 75 metų pagyvenusio amžiaus žmonėms ilgalaikė globa ypač aktuali, nes jie negali savarankiškai atlikti daugelio kasdienio gyvenimo veiklų (Večkienė, 2004), amžius yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kai reikalinga priežiūra (Porter, 2009). Stacionarios ilgalaikės priežiūros institucijos pagyvenusio amžiaus žmonėms Lietuvoje priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, didesnis dėmesys skiriamas socialinėms problemos.
Pripažįstama, kad socialinis aktyvumas yra susijęs su sėkmingu senėjimu (angl. successful ageing) (Mendes, 2005). Dalyvavimas socialinėje veikloje įtakoja fizinę sveikatą (Bennett, 2005), pažinimo funkcijas (Willson, 2002) ir išgyvenamumą (Nakanishi, 2000; Nakanishi, 2003; Maier, 2005). Kita vertus, socialinis aktyvumas susijęs su geresne funkcine būkle, mažesne priklausomybe ateityje, funkciniu būklės pagerėjimu, atliekant kasdienę veiklą (Unger, 1999; Mendes, 2001; Zunzunegui, 2005). Ilgalaikės globos institucijose gyvenančių gyventojų socialinė veikla susijusi su gyventojų funkcine būkle, sveikatos sutrikimais. Dažniausiai į globos namus pagyvenę žmonės patenka turėdami sunkių sveikatos problemų ir negalintys savimi pasirūpinti ar neturintys artimųjų, kurie tai darytų.

6 dalis.

8 dalis.

Septinta dalis patalpinta: 2015-03-05

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 3

Trečioje mokslinio darbo dalyje paliesime pagyvenusių žmonių edukacinių poreikių globos namuose sampratą, aptarsime ir palyginsime.

I. EDUKACINIŲ POREIKIŲ SAMPRATA

1.1. Edukacinių poreikių sąvoka ir vieta asmens poreikių piramidėje

Edukacija (lot. educatio) – auklėjimas, lavinimas, švietimas (Leonavičius, 1993, p.43). Kaip teigia Jucevičienė (1998) plačiausias education lietuviškas atitikmuo yra ugdymas. Ugdymas Pedagogikos terminų žodyne (1993) reiškia – „asmenybę kuriantis žmonių bendravimas sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis“ (Jovaiša, 1993, p. 245). Ugdymo sąveika, pasak Jovaišos, apima auginimo, švietimo, mokymo, lavinimo, auklėjimo bei formavimo funkcijas. Remiantis šiais teiginiais edukacijos sąvoką galima suvokti platesne prasme. Edukacija – tai asmenybės auginimas, švietimas, mokymas, lavinimas, auklėjimas ir formavimas.
Poreikis yra „asmenybės būsena, išreiškianti tam tikrų gyvenimo ir vystymosi sąlygų būtinumą“ (Lapė, 1980, p.6). Jis atspindi pastovius organizmo vidaus ir aplinkos sąlygų reikalavimus. Pasak Lapės (1980), poreikiai aktyvina žmogų. Priklausomai nuo jų patenkinimo žmogus išgyvena įvairias emocijas: įtampos arba palengvėjimo, pasitenkinimo ar nepasitenkinimo ir kt. Jie skatina žmogų mąstyti – žmogus turi galvoti, spręsti įvairius teorinius ir praktinius uždavinius.
P. Jucevičienė (1996) teigia, kad žmogaus poreikiai – tai tokia individo jaučiama vidinė įtampa, kurią žmogus išreiškia mintimi „man reikia”. Suvoktas poreikis nusakomas noru.
J. Leonavičiaus (1993) „Sociologijos žodyne” galima rasti tokį poreikių apibrėžimą: poreikis – tai individo būsena: ko nors stoka ar trūkumas, reikmė; kurią suformuoja vidinių ir išorinių veiklos sąlygų neatitikimas.
R. Pečeliūnas (2001) savo daktaro disertacijoje teigia, kad poreikis – tai įtampa, kilusi dėl reikalingų objektų trūkumo, skatinanti žmogų veikti ir atspindinti jo priklausomybę nuo aplinkos. Poreikis yra pagrindinis žmogaus aktyvumo šaltinis.
B. Bitinas (1974) teigia, kad poreikiu vadinama tokia asmenybės būsena, kai jai reikia tam tikrų gyvenimo ir vystymosi sąlygų. Nepatenkinti poreikiai tampa asmenybės aktyvumą skatinančia jėga. Pavyzdžiui, kai žmogui aktualu, kaip klostosi tie ar kiti įvykiai, jis ieško informacijos šaltinių, klausosi radijo, žiūri televizijos laidas, skaito spaudą. Tad poreikiais galime vadinti stiprius ir pastovius žmogaus norus. Kai šie norai įsisąmoninti, jie vadinami elgesio motyvais. Poreikio patenkinimas sužadina malonumo, jų nepatenkinimas – nemalonumo emocijas. Tai, kas malonu, asmenybė noriai perima.

2 dalis.

4 dalis.

Dalis edukacinių poreikių darbo dalis patalpinta: 2015-03-05