Category Archives: Skelbimukai

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 15

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 15

Štai, penkioliktoje darbo dalyje ir priėjome prie išvadų, kurios leis susipažinti su pagyvenusių žmonių edukaciniais poreikiais globos namuose, sunkumais ir įgyvendinimo būdais.

IŠVADOS

1. Poreikis yra tai, kas būtinai reikalinga normaliai žmogaus veiklai. Populiariausia poreikių klasifikacija yra tokia: pirminiai (fiziologiniai) ir antriniai (socialiniai ir psichologiniai) poreikiai. Edukaciniai poreikiai – individo poreikis keistis: šviestis, plėtoti intelektines potencijas, galimybes, prisitaikant prie šiandieninio gyvenimo iššūkių.
2. Nustatant poreikius pirmiausia reikia surinkti informaciją apie asmenį. Gautą informaciją nukreipti į „poreikių piramidę“, konkretizuoti poreikius kiekvienam asmeniui atskirai ir suderinti juos su bendruomenės poreikiais. Taip pat labai svarbu žinoti, kokios yra realios galimybės patenkinti poreikius.
3. Ilgalaikės globos institucijose gyvenančių gyventojų edukaciniai poreikiai yra susiję pirmiausia su gyventojų funkcine būkle, sveikatos sutrikimais.
Apie 14,0% Lietuvos senjorų būtų suinteresuoti mokytis. Specifinė vyresnių žmonių mokymosi motyvacija – mokymasis savo malonumui, tenkinant bendravimo ir asmeninio tobulėjimo poreikius – sudaro nemažą iššūkį mokymo paslaugas teikiančioms institucijoms. Svarbu, kad mokymosi turinys atitiktų vyresnių žmonių interesus. Išskirtinis vyresnių žmonių mokymosi interesų bruožas – orientacija į bendrųjų, o ne specialiųjų (tarp jų ir profesinių), gebėjimų ugdymą. Bendrieji gebėjimai (t. y. universalūs gyvenimiški gebėjimai bendrauti, bendradarbiauti, kritiškai mąstyti, spręsti problemas, planuoti ir veikti, analizuoti ir vertinti veiklos veiksmingumą bei jos tobulinimo galimybes) svarbūs asmenybės raidai, jie leidžia asmeniui sėkmingai mokytis ir dirbti įvairiose, nebūtinai giminingose, srityse.
Mokymo ir konsultavimo paslaugos vyresniems nei 60 metų Lietuvos gyventojams turėtų būti orientuotos į įgūdžių veikti visuomenėje formavimą, efektyvios informacijos paieškos mokymą, taip pat stiprinti asmeninį pasitikėjimą savimi, tenkinti bendravimo ir asmeninio tobulėjimo poreikius. Neabejotina, kad mokymosi turinys bei formos turėtų būti kur kas labiau pritaikytos vyresnių žmonių poreikiams. Vyresnių žmonių poreikį šviestis ir dalyvauti visuomenės
gyvenime sėkmingai galėtų tenkinti nevyriausybinės organizacijos, bendradarbiaudamos su savivaldos institucijomis. Todėl svarbu tobulinti jų kvalifikaciją ir gebėjimus paslaugų vyresniems žmonėms teikimo srityje.

14 dalis.

16 dalis.

Darbo dalis įkelta ir paskelbta: 2015-03-08

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 10

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 10

Dešimta dalis apie pagyvenusių žmonių edukacinius poreikius darbe nėra nuobodi, nes kalbama apie atliktus tyrimus, kurie leidžia daryti išvadas.

DSTI atliktas tyrimas Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų poreikiai užimtumo, švietimo ir kultūros srityse parodė, kad kaupti žinias, tobulinti kvalifikaciją yra motyvuoti palyginti nedaug apklaustųjų. Kaip galimą patrauklų, neįpareigojantį užsiėmimą rinktųsi žymiai daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Tai 85,9% visų norinčiųjų mokytis, arba 14,0% Lietuvos senjorų. Tokių dalis mažėja didėjant respondentų amžiui, jų dalis tiesiogiai susijusi su gyvenamosios vietovės dydžiu. Didžiuosiuose miestuose norinčių pasimokyti dalis (18,4%) yra beveik dvigubai didesnė nei kaimuose (9,7%). Tokių gana daug tarp užsiimančių individualia veikla dirbančiųjų. Dažniausiai pasimokyti pageidauja asmenys su aukštuoju išsilavinimu. Tokių yra net 30,2%. Nemažai pageidaujančių mokytis ir tarp senjorų su aukštesniuoju išsilavinimu (18,2%).
Daugiau yra norinčių pasimokyti ne konkrečios profesijos, o to, kas padėtų respondentams įgyvendinti savo sumanymus. Tokių yra beveik 16% tarp visų norinčių pasimokyti. Dažniausiai vyresnių žmonių pageidaujami mokymosi užsiėmimai – tai kompiuterinio raštingumo ir užsienio kalbų kursai. Juos vyresni žmonės rinktųsi dėl to, kad šio pobūdžio gebėjimai padėtų jiems įgyvendinti asmeninius sumanymus.
Vyresniems žmonėms aktualūs ir kitų bendrųjų gebėjimų ugdymo kursai – tai pirmiausia paskaitos apie kultūrą ir meną. Kultūros supratimas – įvairių kūrybinių idėjų, patirties ir emocijų išraiškų įvairioje terpėje, įskaitant muziką, scenos meną, literatūrą ir vizualinį meną, svarbos suvokimas – yra reikšminga asmens bendrojo išsilavinimo dalis. Tyrimo duomenys rodo, kad išsilavinimo spragą šioje srityje jaučia ir ją norėtų užpildyti apie 1% senjorų.
Vyresniame amžiuje aktualesnės tampa sveikatos išsaugojimo problemos. Daug senjorų pageidautų įgyti daugiau žinių sveikos gyvensenos temomis.
Kaip ir bet kurio amžiaus žmonės, senjorai domisi psichologijos klausimais. Jiems būtų tikslinga parengti asmenybės tipologijos, neverbalinės komunikacijos, bendravimo psichologijos pažintinius kursus. Galbūt vyresniems žmonėms taip pat būtų aktualūs šeimos psichologijos, raidos psichologijos, pedagoginės psichologijos klausimai.

9 dalis.

11 dalis.

Jau dešimtoji darbo dalis patalpinta tą pačią dieną: 2015-03-05

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 5

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 5

Mokslinio darbo penktoje dalyje užbaigsime temą apie edukacinius poreikius globos namuose pagyvenusiems žmonėms.

Poreikių neįmanoma akivaizdžiai pastebėti ar pamatuoti. Apie jų egzistavimą galima spręsti tik iš žmonių elgesio. Anot, L. Jovaišos (1994) motyvai – tai poreikiai ir iš jų kylantys interesai, emocijos, polinkiai, vertybės bei idealai.
Poreikį jaučiantis žmogus skatinamas veikti, ką nors daryti. Šiandienos žmogus iš vienos pusės priverstas nuolat augti profesine prasme, t.y. gilinti ir adaptuoti savo profesines žinias, reikalui esant persikvalifikuoti, įvaldyti šiuolaikines informacines technologijas, jis privalo ugdyti tam tikras savo žmogiškąsias galias, pasireiškiančias gebėjimu gyventi šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje, kurios piliečiai pasižymi tolerancija, bendradarbiavimu, pilietiniu aktyvumu ir pan. (Vilimienė, 2000). Žmonės gali laisvai rinktis gyvenimo būdą, bet kartu ir atsakomybę už savo gyvenimą.
Žmogus, norėdamas ne tik išlikti, bet ir gyventi pilnavertį gyvenimą, yra priverstas:
1) nustatyti savo santykį su šiandieniniu besikeičiančiu pasauliu,
2) išsiugdyti gebėjimą priimti gyvenimo jam keliamus reikalavimus (Vilimienė, 2000, p.29).
Kai individai pradeda suvokti, kad jų poreikiai ir interesai netenkinami, kad jų patirtis skiriasi nuo lūkesčių, galimi mąstymo pokyčiai. Taigi jie gali patirti požiūrių kaitą ar net savimonės virsmą ir išvysti pasaulį kitaip. Tai darydami žmonės naujai apmąsto visuomenę, kurioje gyvena, įveikia savo socialinės aplinkos ribas ir demonstruoja individualumą (Jarvis, 2001).
Žmonės yra pagrindiniai veikėjai žinių visuomenėje. Vertingiausia – žmogaus gebėjimas nuolat besikeičiančioje aplinkoje naudoti žinias veiksmingai ir protingai. Siekdami pilnai išvystyti šį gebėjimą, žmonės turi norėti ir galėti imti gyvenimą į savo rankas, tapti aktyviais piliečiais. Nuolatinis švietimas ir mokymasis yra geriausias būdas priimti permainų iššūkius (Memorandumas, p.13).
Apibendrinant galima teigti, kad poreikis yra tai, kas būtinai reikalinga normaliai žmogaus veiklai. Populiariausia poreikių klasifikacija yra tokia: pirminiai (fiziologiniai) ir antriniai (socialiniai ir psichologiniai) poreikiai. Edukaciniai poreikiai – individo poreikis keistis: šviestis, plėtoti intelektines potencijas, galimybes, prisitaikant prie šiandieninio gyvenimo iššūkių.

4 dalis.

6 dalis.

Penkta darbo dalis įkelta: 2015-03-05