Tag Archives: M. Spierts (2003)

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 16

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 16

Mokslinis darbo yra nieko vertas, jei jame nenurodomi šaltiniai, todėl studentams pasisekė, kad siekiu ne finansinės naudos.

LITERATŪRA

1. Bakk A., Grunewald K. (1998). Globa. Vilnius.
2. Bennett K. M. Social engagement as a longitudinal predictor of objective and subjective health. Eur J Ageing. 2005, 2(1).
3. Beresnevičienė D. (1995). Nuolatinis mokymasis Lietuvoje. Vilnius: Pedagogikos institutas.
4. Bitinas B. (1974). Statistiniai metodai pedagogikoje ir psichologijoje. Kaunas: Šviesa.
5. Gruževskis B., Okunevičiūtė-Neverauskienė L., Biveinytė S. (2006). Rekomendacijos dėl mokymo ir konsultavimo programų vyresniems nei 60 metų Lietuvos žmonėms: programų turinys, trukmė, darbo metodai, mokymo personalo kvalifikacija. III mokslinio tyrimo „Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų poreikiai užimtumo, švietimo ir kultūros srityse“ ataskaita. Darbo ir socialinių tyrimų institutas.
6. Illeris K. (2003). Žvilgsnis į suaugusiųjų mokymosi motyvaciją. Vilnius: Lietuvos suaugusiuoju švietimo asociacija.
7. Jacikevičius A. (1995). Žmonių grupių (socialinė) psichologija. Vilnius.
8. Jarvis P. (2001). Mokymosi paradoksai. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo studijų centras.
9. Johnson L. C. (2001). Socialinio darbo praktika. Bendrasis požiūris. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija.
10. Jovaiša L. (1993). Pedagogikos terminų žodynas. Kaunas: Šviesa.
11. Jucevičienė P. (1996). Organizacijos elgsena. Kaunas: Technologija.
12. Jucevičienė P. (1998). Edukologijos idėjos Lietuvos švietimo modernizavimui. Kaunas: Technologija.
13. Lapė J. (1980). Darbo psichologija. Vilnius: Mokslas.
14. Lazutka R., Skučienė D. (2005). Pagyvenusių asmenų užimtumas. Kn.: Lietuva Europos Sąjungoje: pirmieji metai. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas, Firidas.
15. Leonavičius J. (1993). Sociologijos žodynas. Vilnius: Academia.
16. Maier H, Klumb PL. Social participation and survival at older ages: is the effect driven by activity content or context? Eur J Ageing. 2005, 2(1).
17. Matonienė J., Radzevičiūtė E. Socialinio darbo Strėvininkų pensione raida ir perspektyva//Naujovės socialiniame darbe. Vilnius, 2003.
18. Mendes de Leon CF, Glass TA, Berkman LF. Disability as function of social networks and support in elderly African Americans and whites: the Duke EPESE 1896–1992. J Gerontol B Psychol Sci Soc Sci. 2001, 56.
19. Mendes de Leon CF. Social engagement and successful aging. Eur J Ageing. 2005, 2(1).
20. Myers G. D. (2000). Psichologija. Vilnius.
21. Mokymosi visą gyvenimą memorandumas. (2001). Vilnius: Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija.
22. Nakanishi N, Fukuda H, Tatara K. Changes in psychosocial conditions and eventual mortality in community-residing elderly people. J Epidemiol. 2003, 13(3).
23. Nakanishi N, Tatara K. Correlates and prognosis in relation to participation in social activities among older people living in a community in Osaka, Japan. J Clin Geropsychol. 2000, 6(4).
24. Narauskas A. (1998). Neįgaliųjų meninis ugdymas: psichologinės reabilitacijos ir socializacijos galimybės. Vilnius: LAMUC.
25. Okunevičiūtė-Neverauskienė L., Moskvina J. Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų profesinio mokymo ir konsultavimo poreikiai//Gerontologija. 2007, Nr. 8(4).
26. Ožalinskienė R. (2000). Teisinis socialinių paslaugų ir paramos sistemos reglamentavimas. Konspektas. Panevėžys.
27. Pagyvenę žmonės. (2010). [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?id=7994&PHPSESSID=93011d75eeae3b61b241ac07b4aba978. Žiūrėta: 2011-08-26.
28. Pečeliūnas R. Vaikų vokalinės kultūros ugdymo popamokiniu metu optimizavimas: daktaro disertacija: soc. mokslai, edukologija (07S)/Ronaldas Pečeliūnas. Šiauliai, 2001.
29. Polukordienė K. O. (1999). Meno terapija. Grupinė terapija Lietuvoje: Teoriniai modeliai ir jų taikymas. Vilnius.
30. Porter SR. (ed.). Merck Manual for Health Care Professionals. 18th ed. Merck & Co. Inc., 2009.
31. Spierts M. (2003). Balansavimas ir aktyvinimas. Metodiškai organizuotas sociokultūrinis darbas. Vilnius.
32. Spirginė L., Macijauskienė J., Spirgys A. Gyventojų socialinės ir kasdienės veiklos sąsajų vertinimas ilgalaikės globos institucijose//Gerontologija. 2010, Nr. 11(4).
33. Stanišauskienė V. Specifiniai socialiai atskirtųjų asmenų mokymąsi sąlygojantys veiksniai//Socialiniai mokslai. 2004, Nr. 4 (46).
34. Unger JB, McAvay G, Bruce ML, Berkman LF, Seeman T. Variation in the impact of social network characteristics on physical functioning in elderly persons: MacArthur studies of successful aging. J Gerontol B Psychol Sci Soc Sci. 1999, 54(5).
35. Večkienė N. (red.). (2004). Socialinė gerontologija: ištakos ir perspektyvos. Kaunas: Vytauto didžiojo universitetas, Socialinio darbo institutas.
36. Vilimienė R. (2000) Suaugusiųjų švietimas – lygiateisė viso švietimo grandis. Suaugusiųjų švietimas dabarčiai ir ateičiai. Vilnius: Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija.
37. Wilson RS, Mendes de Leon CF, Barnes LL, et al. Participation in cognitively stimulating activities and risk of Alzheimer disease. JAMA. 2002, 287(6).
38. Zunzunegui MV, Rodriguez-Laso A, Otero A, et al. Disability and social ties: comparative findings of the CLESA study. Eur J Ageing. 2005, 2(1).

1 dalis.

15 dalis.

Darbo dalis, o jei tiksliau, literatūros šaltiniai įkelti ir paskelbti: 2015-03-08

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 15

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 15

Štai, penkioliktoje darbo dalyje ir priėjome prie išvadų, kurios leis susipažinti su pagyvenusių žmonių edukaciniais poreikiais globos namuose, sunkumais ir įgyvendinimo būdais.

IŠVADOS

1. Poreikis yra tai, kas būtinai reikalinga normaliai žmogaus veiklai. Populiariausia poreikių klasifikacija yra tokia: pirminiai (fiziologiniai) ir antriniai (socialiniai ir psichologiniai) poreikiai. Edukaciniai poreikiai – individo poreikis keistis: šviestis, plėtoti intelektines potencijas, galimybes, prisitaikant prie šiandieninio gyvenimo iššūkių.
2. Nustatant poreikius pirmiausia reikia surinkti informaciją apie asmenį. Gautą informaciją nukreipti į „poreikių piramidę“, konkretizuoti poreikius kiekvienam asmeniui atskirai ir suderinti juos su bendruomenės poreikiais. Taip pat labai svarbu žinoti, kokios yra realios galimybės patenkinti poreikius.
3. Ilgalaikės globos institucijose gyvenančių gyventojų edukaciniai poreikiai yra susiję pirmiausia su gyventojų funkcine būkle, sveikatos sutrikimais.
Apie 14,0% Lietuvos senjorų būtų suinteresuoti mokytis. Specifinė vyresnių žmonių mokymosi motyvacija – mokymasis savo malonumui, tenkinant bendravimo ir asmeninio tobulėjimo poreikius – sudaro nemažą iššūkį mokymo paslaugas teikiančioms institucijoms. Svarbu, kad mokymosi turinys atitiktų vyresnių žmonių interesus. Išskirtinis vyresnių žmonių mokymosi interesų bruožas – orientacija į bendrųjų, o ne specialiųjų (tarp jų ir profesinių), gebėjimų ugdymą. Bendrieji gebėjimai (t. y. universalūs gyvenimiški gebėjimai bendrauti, bendradarbiauti, kritiškai mąstyti, spręsti problemas, planuoti ir veikti, analizuoti ir vertinti veiklos veiksmingumą bei jos tobulinimo galimybes) svarbūs asmenybės raidai, jie leidžia asmeniui sėkmingai mokytis ir dirbti įvairiose, nebūtinai giminingose, srityse.
Mokymo ir konsultavimo paslaugos vyresniems nei 60 metų Lietuvos gyventojams turėtų būti orientuotos į įgūdžių veikti visuomenėje formavimą, efektyvios informacijos paieškos mokymą, taip pat stiprinti asmeninį pasitikėjimą savimi, tenkinti bendravimo ir asmeninio tobulėjimo poreikius. Neabejotina, kad mokymosi turinys bei formos turėtų būti kur kas labiau pritaikytos vyresnių žmonių poreikiams. Vyresnių žmonių poreikį šviestis ir dalyvauti visuomenės
gyvenime sėkmingai galėtų tenkinti nevyriausybinės organizacijos, bendradarbiaudamos su savivaldos institucijomis. Todėl svarbu tobulinti jų kvalifikaciją ir gebėjimus paslaugų vyresniems žmonėms teikimo srityje.

14 dalis.

16 dalis.

Darbo dalis įkelta ir paskelbta: 2015-03-08

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 14

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 14

Keturioliktoje dalyje mes pratęsime pokalbį apie edukacinių poreikių aktyvavimo metodus pagyvenusiems žmonėms, kurie yra globos namų priežiūroje.

Labai svarbu, kad patys globos namų gyventojai didžiuotųsi savo atliktais raiškos darbais, veiklos rezultatais. Siekiant šio tikslo svarbu dalyvauti įvairiose parodose, konkursuose, kurių įtaka yra didžiulė .
Meno terapijos tikslas – padėti socialiai atskirtiems žmonėms atsikratyti problemų, susijusių su įvairiais sutrikimais. Meno terapija – tai bendravimo būdas ir pagalbinė priemonė įvairiems įgūdžiams treniruoti. Piešdami pagyvenę žmonės patiria kūrybos džiaugsmą, išbando savo galimybes. Piešiniuose atsispindi jų nuotaika. Iš piešinių daug ką galime sužinoti apie globos namų gyventoją, jo emocinę būklę.
Apibendrinant galima teigti, jog globos namuose gyvenančius žmones reikėtų konsultuoti siekiant stiprinti jų pasitikėjimą savo jėgomis, galbūt mokyti susirasti reikalingą informaciją. Vyresniems žmonėms būtų reikalingos motyvacijos įsitraukti į visuomeninę veiklą stiprinimo programos. Taip pat svarbu nepamiršti, jog pagyvenusių žmonių edukacinių poreikių tenkinimas yra susijęs su individualiomis asmens savybėmis, lytimi, amžiumi, išsilavinimu, tikslais, polinkiais, intelektu, patirtimi, mokymosi motyvacija, vertybinėmis nuostatomis bei edukacinių poreikių tenkinimo galimybėmis. Dominuojantys edukacinių poreikių tenkinimo motyvai – siekimas tobulėti, patirti malonumo ir pilnavertiškumo pojūtį, išsiugdyti pasitikėjimą savimi. Šie motyvai kyla tiek iš paties individo, tiek iš jį supančios aplinkos. Jie susiję su poreikiu įgyti naujas žinias, įgūdžius ir gebėjimus tuo disponuoti.
13 dalis.

15 dalis.

Darbo dalis patalpinta: 2015-03-08

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 13

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 13

Tryliktoje dalyje bandysime aptarti pagyvenusių žmonių poreikių, šiuo atveju edukacinių, aktyvinimo galimybes.

Pavyzdžiui, skatinant nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių vyresnių piliečių interesams ir tenkinančių jų poreikius, kūrimąsi, vertėtų pagalvoti apie palankesnių galimybių reikštis pačių vyresnių žmonių iniciatyvoms sudarymą. Tam reikėtų pastangų, nukreiptų vyresnių asmenų pilietiniams ir socialiniams gebėjimams stiprinti ir didesniam pasitikėjimui savo jėgomis ugdyti.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, senjorai domisi psichologijos klausimais. Taigi jiems būtų tikslinga parengti asmenybės tipologijos, neverbalinės komunikacijos, bendravimo psichologijos pažintinius kursus. Galbūt vyresniems žmonėms taip pat būtų aktualūs šeimos psichologijos, raidos psichologijos, pedagoginės psichologijos klausimai.
Dalis pagyvenusių žmonių išreiškia susidomėjimą socialiniais ir humanitariniais mokslais, todėl vertėtų pagalvoti apie pažintinius ekonomikos, filosofijos, politologijos kursus ar atskiras šių sričių temas – pavyzdžiui, etikos, logikos, kalbos kultūros kursus.
Kultūrinis gyvenimas yra kompleksinė auklėjamoji priemonė, padedanti lavintis psichologinėms, komunikacinėms asmens savybėms, kurti vertybių sampratą ir laikytis jos gyvenime. Globos namų pagyvenę gyventojai daugiausia gali save realizuoti muzikos ir dailės terapiniuose užsiėmimuose, sporto, mezgimo, nėrimo, keramikos darbų būreliuose. Socialiniai darbuotojai turi stengtis sudaryti sąlygas gyventojams išreikšti save.
M. Spierts (2003) nuomone, meninei kūrybinei veiklai paprastai vienu metu yra būdinga keletas aspektų. Kūrybinėje veikloje gali išryškėti kelios kompetencijos: techninė, estetinė, žodinė ir motorinė. Taip pat tiek kūrybinėje, tiek kultūrinėje veikloje svarbų vaidmenį vaidina atsipalaidavimas, lavinimas, kontaktų užmezgimas ir bendradarbiavimas su kitais dalyviais.
Menas kaip viena seniausių žmogaus kūrybinės, emocinės, jausmų ir minčių saviraiškos priemonių, leidžia atskleisti suvokiamą ir nesuvokiamą žmogaus vidinę ir išorinę realybę. K. O. Polukordienė (1999) teigia, kad visos meno priemonės yra labai tinkamos ieškant būdų išreikšti save. Saviraiška – viena svarbiausių mūsų žmogiškosios esmės paieškos ir atsiskleidimo prielaida, priemonė ir sąlyga.

12 dalis.

14 dalis.

Darbo dalis įkelta: 2015-03-08