EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 7
Septinta mano patalpinta dalis palies jau kitą puse, tai yra pabandysime pasiaiškinti kokios yra poreikių tenkinimo galimybės globos namuose.
II. PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ EDUKACINIŲ POREIKIŲ TENKINIMO GALIMYBĖS GLOBOS NAMUOSE
Viena svarbiausių DSTI atlikto tyrimo Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų poreikiai užimtumo, švietimo ir kultūros srityse išvadų yra tai, kad vyresniems žmonėms (60 m. ir vyresniems) aktualios mokymo ir švietimo paslaugos. Pagrindinė mokymosi motyvacija – mokymasis savo malonumui kaip prasmingas laisvalaikio leidimo būdas, suteikiantis papildomų bendravimo ir asmeninio tobulėjimo galimybių. Galima pastebėti, kad pagyvenę žmonės yra gana pasyviai nusiteikę dalyvavimo bet kurioje veikloje atžvilgiu – net 68% jų į klausimą – Jeigu būtų galimybių, kokia veikla norėtumėte užsiimti? – atsakė, kad nieko nenorėtų veikti.
Vyresnių nei 60 metų Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad maždaug trečdalis respondentų norėtų išlikti socialiai aktyviais piliečiais. Apie 15% visų apklaustųjų, iš jų daugiausia asmenų iki 70 metų, norėtų įsidarbinti, dar tiek pat – dalyvauti nevyriausybinių organizacijų, klubų veikloje, meninėje saviveikloje, mokytis ir šviestis. Darbo autorės manymu, aukščiau išsakytas mintis taip pat galima pritaikyti ir globos namuose gyvenantiems pagyvenusiems žmonėms.
2.1. Edukacinės veiklos ypatumai pagyvenusių žmonių globos namuose
Ilgalaikė globa reikalinga įvairaus amžiaus žmonėms, o dauguma jų – vyresni nei 65 metų. Vyresniems nei 75 metų pagyvenusio amžiaus žmonėms ilgalaikė globa ypač aktuali, nes jie negali savarankiškai atlikti daugelio kasdienio gyvenimo veiklų (Večkienė, 2004), amžius yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kai reikalinga priežiūra (Porter, 2009). Stacionarios ilgalaikės priežiūros institucijos pagyvenusio amžiaus žmonėms Lietuvoje priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, didesnis dėmesys skiriamas socialinėms problemos.
Pripažįstama, kad socialinis aktyvumas yra susijęs su sėkmingu senėjimu (angl. successful ageing) (Mendes, 2005). Dalyvavimas socialinėje veikloje įtakoja fizinę sveikatą (Bennett, 2005), pažinimo funkcijas (Willson, 2002) ir išgyvenamumą (Nakanishi, 2000; Nakanishi, 2003; Maier, 2005). Kita vertus, socialinis aktyvumas susijęs su geresne funkcine būkle, mažesne priklausomybe ateityje, funkciniu būklės pagerėjimu, atliekant kasdienę veiklą (Unger, 1999; Mendes, 2001; Zunzunegui, 2005). Ilgalaikės globos institucijose gyvenančių gyventojų socialinė veikla susijusi su gyventojų funkcine būkle, sveikatos sutrikimais. Dažniausiai į globos namus pagyvenę žmonės patenka turėdami sunkių sveikatos problemų ir negalintys savimi pasirūpinti ar neturintys artimųjų, kurie tai darytų.
Septinta dalis patalpinta: 2015-03-05