EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 3

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 3

Trečioje mokslinio darbo dalyje paliesime pagyvenusių žmonių edukacinių poreikių globos namuose sampratą, aptarsime ir palyginsime.

I. EDUKACINIŲ POREIKIŲ SAMPRATA

1.1. Edukacinių poreikių sąvoka ir vieta asmens poreikių piramidėje

Edukacija (lot. educatio) – auklėjimas, lavinimas, švietimas (Leonavičius, 1993, p.43). Kaip teigia Jucevičienė (1998) plačiausias education lietuviškas atitikmuo yra ugdymas. Ugdymas Pedagogikos terminų žodyne (1993) reiškia – „asmenybę kuriantis žmonių bendravimas sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis“ (Jovaiša, 1993, p. 245). Ugdymo sąveika, pasak Jovaišos, apima auginimo, švietimo, mokymo, lavinimo, auklėjimo bei formavimo funkcijas. Remiantis šiais teiginiais edukacijos sąvoką galima suvokti platesne prasme. Edukacija – tai asmenybės auginimas, švietimas, mokymas, lavinimas, auklėjimas ir formavimas.
Poreikis yra „asmenybės būsena, išreiškianti tam tikrų gyvenimo ir vystymosi sąlygų būtinumą“ (Lapė, 1980, p.6). Jis atspindi pastovius organizmo vidaus ir aplinkos sąlygų reikalavimus. Pasak Lapės (1980), poreikiai aktyvina žmogų. Priklausomai nuo jų patenkinimo žmogus išgyvena įvairias emocijas: įtampos arba palengvėjimo, pasitenkinimo ar nepasitenkinimo ir kt. Jie skatina žmogų mąstyti – žmogus turi galvoti, spręsti įvairius teorinius ir praktinius uždavinius.
P. Jucevičienė (1996) teigia, kad žmogaus poreikiai – tai tokia individo jaučiama vidinė įtampa, kurią žmogus išreiškia mintimi „man reikia”. Suvoktas poreikis nusakomas noru.
J. Leonavičiaus (1993) „Sociologijos žodyne” galima rasti tokį poreikių apibrėžimą: poreikis – tai individo būsena: ko nors stoka ar trūkumas, reikmė; kurią suformuoja vidinių ir išorinių veiklos sąlygų neatitikimas.
R. Pečeliūnas (2001) savo daktaro disertacijoje teigia, kad poreikis – tai įtampa, kilusi dėl reikalingų objektų trūkumo, skatinanti žmogų veikti ir atspindinti jo priklausomybę nuo aplinkos. Poreikis yra pagrindinis žmogaus aktyvumo šaltinis.
B. Bitinas (1974) teigia, kad poreikiu vadinama tokia asmenybės būsena, kai jai reikia tam tikrų gyvenimo ir vystymosi sąlygų. Nepatenkinti poreikiai tampa asmenybės aktyvumą skatinančia jėga. Pavyzdžiui, kai žmogui aktualu, kaip klostosi tie ar kiti įvykiai, jis ieško informacijos šaltinių, klausosi radijo, žiūri televizijos laidas, skaito spaudą. Tad poreikiais galime vadinti stiprius ir pastovius žmogaus norus. Kai šie norai įsisąmoninti, jie vadinami elgesio motyvais. Poreikio patenkinimas sužadina malonumo, jų nepatenkinimas – nemalonumo emocijas. Tai, kas malonu, asmenybė noriai perima.

2 dalis.

4 dalis.

Dalis edukacinių poreikių darbo dalis patalpinta: 2015-03-05