Category Archives: Reklamėlė

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 14

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 14

Keturioliktoje dalyje mes pratęsime pokalbį apie edukacinių poreikių aktyvavimo metodus pagyvenusiems žmonėms, kurie yra globos namų priežiūroje.

Labai svarbu, kad patys globos namų gyventojai didžiuotųsi savo atliktais raiškos darbais, veiklos rezultatais. Siekiant šio tikslo svarbu dalyvauti įvairiose parodose, konkursuose, kurių įtaka yra didžiulė .
Meno terapijos tikslas – padėti socialiai atskirtiems žmonėms atsikratyti problemų, susijusių su įvairiais sutrikimais. Meno terapija – tai bendravimo būdas ir pagalbinė priemonė įvairiems įgūdžiams treniruoti. Piešdami pagyvenę žmonės patiria kūrybos džiaugsmą, išbando savo galimybes. Piešiniuose atsispindi jų nuotaika. Iš piešinių daug ką galime sužinoti apie globos namų gyventoją, jo emocinę būklę.
Apibendrinant galima teigti, jog globos namuose gyvenančius žmones reikėtų konsultuoti siekiant stiprinti jų pasitikėjimą savo jėgomis, galbūt mokyti susirasti reikalingą informaciją. Vyresniems žmonėms būtų reikalingos motyvacijos įsitraukti į visuomeninę veiklą stiprinimo programos. Taip pat svarbu nepamiršti, jog pagyvenusių žmonių edukacinių poreikių tenkinimas yra susijęs su individualiomis asmens savybėmis, lytimi, amžiumi, išsilavinimu, tikslais, polinkiais, intelektu, patirtimi, mokymosi motyvacija, vertybinėmis nuostatomis bei edukacinių poreikių tenkinimo galimybėmis. Dominuojantys edukacinių poreikių tenkinimo motyvai – siekimas tobulėti, patirti malonumo ir pilnavertiškumo pojūtį, išsiugdyti pasitikėjimą savimi. Šie motyvai kyla tiek iš paties individo, tiek iš jį supančios aplinkos. Jie susiję su poreikiu įgyti naujas žinias, įgūdžius ir gebėjimus tuo disponuoti.
13 dalis.

15 dalis.

Darbo dalis patalpinta: 2015-03-08

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 9

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 9

Tęsiu devintoje mokslinio darbo dalyje apie pagyvenusių žmonių edukacinius poreikius, kai jie gyvena globos namuose.

Pažymėtina, jog edukacinės veiklos rūšys pagyvenusių žmonių globos namuose pirmiausia priklauso nuo globos namuose gyvenančių asmenų amžiaus, sveikatos būklės, pomėgių ir poreikių. Edukacinė veikla planuojama ir konkretūs užsiėmimai, tokie kaip kursai, seminarai ar mokymai yra nurodomi globos namų metinės veiklos planuose, pvz., renginiai susiję su kalendorinėmis šventėmis, kurių metu prisimenama ar sužinoma apie buvusius ir esamus tautos papročius, gaminamos konkrečiam renginiui dekoracijos, simboliai, įvairūs kiti atributai (pvz., Velykoms marginami kiaušiniai, puošiant Kalėdų eglę gaminami žaisliukai iš natūralių medžiagų, pvz., šiaudų ir t.t.).
Dar viena sritis, kurioje pagal galimybes dalyvauja pagyvenę globos namų gyventojai, tai muzikinio ansamblio veikla. Vieni groja savo mėgstamais muzikos instrumentais, kiti dainuoja, treti rūpinasi kostiumais, dainų repertuaru, pasirodymų organizavimu. Muzika gali padėti šiems asmenims atsiverti, padėti bendrauti ir kalbėtis vienam su kitu kalba, kurią supranta abu (Bakk, 1998, p. 259). Muzika skatina būti aktyviems. Žmogui kyla noras dalyvauti, išlieti savo energiją.
Teatro veikla, vaidmenys ir muzikiniai žaidimai padeda pagyvenusiam žmogui išreikšti save. A. Narausko (1998) nuomone, vaidyba realizuoja vieną iš nuostabiausių žmogaus kūrybinių poreikių – sugebėjimą personifikuotis, tapti žmogumi, gyvūnu, augalu ir t.t. Vaidinimą reikia parinkti atsižvelgiant į konkrečius asmenis ir jų poreikius. Jame gali dalyvauti visi, nes šiam užsiėmimui nereikia jokių išankstinių įgūdžių, nebūtina mokėti, rašyti, kalbėti ar vaikščioti. Gyventojui turi būti suteikta galimybė išreikšti save atitinkamu vaidmeniu.
Kad patenkinti tam tikrus pagyvenusių žmonių edukacinius poreikius galima organizuoti pažintines, edukacines ekskursijas į muziejus ar turistų lankomas vietas. Tokiu būdu būtų galima susipažinti su tautos istorija bei kultūra.
Taip pat galima organizuoti įvairius dailės ir amatų užsiėmimus, kurių metu mokomasi piešti, tapyti ar išmokstama pasigaminti tam tikrus daiktus, kurie gali būti naudingi buityje.
J. Matonienė (2003) teigia, kad darbo terapijos tikslas – nuolatinė ir reguliari veikla, suteikianti socialiai atskirtiems asmenims gyvenimo turinį ir prasmę. Ši terapija padeda žmonėms su įvairiomis negaliomis naudotis savo žiniomis ir įgūdžiais, suteikia savarankiškumo, pagyvenusį žmogų daro mažiau priklausomą nuo kitų. Prasminga darbinė veikla užtikrina gebėjimą koordinuoti, ugdyti atsakingumą už daromus ir padarytus darbus, taip pat savarankiškumą, pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais.

8 dalis.

10 dalis.

Dar viena, devinta darbo dalis patalpinta: 2015-03-05

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 4

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 4

Trečioje dalyje tęsime palyginimus ir analizę pagyvenusių žmonių poreikių globos namuose.

L. C. Johnson (2001) teigia, kad poreikis yra tai, ko reikia žmogui arba socialinei sistemai funkcionuoti tam tikroje situacijoje. Poreikis – tai nėra noras kažką gauti ir turėti, bet trūkumas, kuris kliudo žmogui ar sistemai vystytis ir tobulėti .
A. Jacikevičius (1995) teigia, kad poreikis yra tam tikra įtampa, atsirandanti netekus kokios nors pusiausvyros organizme. Aktyvumas – vienokie ar kitokie veiksmai, reikalingi pusiausvyrai atstatyti. Pavyzdžiui, kai pradeda trūkti maisto medžiagų, žmogus jų ieško, kai trūksta intelektualios veiklos, imasi knygų, televizijos ar kviečiasi draugų ir t.t.). Poreikių yra daugybė, nes žmogui gali visko prireikti.
Kūnas gimsta turėdamas biologinius poreikius. A. Maslow (1970) turėjimo poreikius priskiria žemiausiam savo hierarchijos lygmeniui. Žemesnieji yra turėjimo poreikiai, o savigarbos ir saviraiškos poreikius galime suvokti kaip buvimo. Turėjimo poreikiai yra biologiniai; ir tik tuo atveju, jei jie pradžioje patenkinami, kūnas gali gyvuoti, jame gali vystytis protas, savastis. Buvime yra aktyviai remiamasi patirtimi, auginant ir puoselėjant žmogaus esmę. Pagal A. Maslow poreikių hierarchiją esama 5 poreikių lygmenų, lemiančių žmonių elgseną:
1) fiziologiniai poreikiai: maistas, vanduo, pastogė;
2) saugumo poreikiai: apsauga nuo pavojų, grėsmių ir vargų;
3) socialiniai poreikiai: priklausomybės kokiai nors grupei jausmas, draugystė, parama;
4) poreikis būti gerbiamam ir pripažintam: savivertė, reputacija, statusas, aplinkinių pagarba ir pripažinimas.
5) savęs aktualizavimo (saviraiškos) poreikis: poreikis išreikšti savo galimybes siekiant nuolat tobulėti. Šiam lygmeniui gali būti priskiriami edukaciniai poreikiai.
Buvimas ir turėjimas yra du visiškai skirtingi požiūriai į gyvenimą, pabrėžiantys skirtingus dalykus. Šiuolaikinei visuomenei būdingas turėjimas. Mokymasis susijęs su buvimu. Besimokantieji užmezga ryšius su pasauliu ir su savo mokytojais tiek per pirminę, tiek per antrinę patirtį įvairiose situacijose. Švietimas yra laikomas pagrindiniu buvimo elementu – procesu, kuriam vykstant iš būties bei aktyvių tarpusavio veiklos santykių su kitais atsiranda žmogiškoji esmė (Jarvis, 2001).

3 dalis.

5 dalis.

Darbo dalis patalpinta lengvai ir be sąžinės graužaties, kad negausiu nė vieno euro: 2015-03-05