EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 13

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 13

Tryliktoje dalyje bandysime aptarti pagyvenusių žmonių poreikių, šiuo atveju edukacinių, aktyvinimo galimybes.

Pavyzdžiui, skatinant nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių vyresnių piliečių interesams ir tenkinančių jų poreikius, kūrimąsi, vertėtų pagalvoti apie palankesnių galimybių reikštis pačių vyresnių žmonių iniciatyvoms sudarymą. Tam reikėtų pastangų, nukreiptų vyresnių asmenų pilietiniams ir socialiniams gebėjimams stiprinti ir didesniam pasitikėjimui savo jėgomis ugdyti.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, senjorai domisi psichologijos klausimais. Taigi jiems būtų tikslinga parengti asmenybės tipologijos, neverbalinės komunikacijos, bendravimo psichologijos pažintinius kursus. Galbūt vyresniems žmonėms taip pat būtų aktualūs šeimos psichologijos, raidos psichologijos, pedagoginės psichologijos klausimai.
Dalis pagyvenusių žmonių išreiškia susidomėjimą socialiniais ir humanitariniais mokslais, todėl vertėtų pagalvoti apie pažintinius ekonomikos, filosofijos, politologijos kursus ar atskiras šių sričių temas – pavyzdžiui, etikos, logikos, kalbos kultūros kursus.
Kultūrinis gyvenimas yra kompleksinė auklėjamoji priemonė, padedanti lavintis psichologinėms, komunikacinėms asmens savybėms, kurti vertybių sampratą ir laikytis jos gyvenime. Globos namų pagyvenę gyventojai daugiausia gali save realizuoti muzikos ir dailės terapiniuose užsiėmimuose, sporto, mezgimo, nėrimo, keramikos darbų būreliuose. Socialiniai darbuotojai turi stengtis sudaryti sąlygas gyventojams išreikšti save.
M. Spierts (2003) nuomone, meninei kūrybinei veiklai paprastai vienu metu yra būdinga keletas aspektų. Kūrybinėje veikloje gali išryškėti kelios kompetencijos: techninė, estetinė, žodinė ir motorinė. Taip pat tiek kūrybinėje, tiek kultūrinėje veikloje svarbų vaidmenį vaidina atsipalaidavimas, lavinimas, kontaktų užmezgimas ir bendradarbiavimas su kitais dalyviais.
Menas kaip viena seniausių žmogaus kūrybinės, emocinės, jausmų ir minčių saviraiškos priemonių, leidžia atskleisti suvokiamą ir nesuvokiamą žmogaus vidinę ir išorinę realybę. K. O. Polukordienė (1999) teigia, kad visos meno priemonės yra labai tinkamos ieškant būdų išreikšti save. Saviraiška – viena svarbiausių mūsų žmogiškosios esmės paieškos ir atsiskleidimo prielaida, priemonė ir sąlyga.

12 dalis.

14 dalis.

Darbo dalis įkelta: 2015-03-08