EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 16
Mokslinis darbo yra nieko vertas, jei jame nenurodomi šaltiniai, todėl studentams pasisekė, kad siekiu ne finansinės naudos.
LITERATŪRA
1. Bakk A., Grunewald K. (1998). Globa. Vilnius.
2. Bennett K. M. Social engagement as a longitudinal predictor of objective and subjective health. Eur J Ageing. 2005, 2(1).
3. Beresnevičienė D. (1995). Nuolatinis mokymasis Lietuvoje. Vilnius: Pedagogikos institutas.
4. Bitinas B. (1974). Statistiniai metodai pedagogikoje ir psichologijoje. Kaunas: Šviesa.
5. Gruževskis B., Okunevičiūtė-Neverauskienė L., Biveinytė S. (2006). Rekomendacijos dėl mokymo ir konsultavimo programų vyresniems nei 60 metų Lietuvos žmonėms: programų turinys, trukmė, darbo metodai, mokymo personalo kvalifikacija. III mokslinio tyrimo „Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų poreikiai užimtumo, švietimo ir kultūros srityse“ ataskaita. Darbo ir socialinių tyrimų institutas.
6. Illeris K. (2003). Žvilgsnis į suaugusiųjų mokymosi motyvaciją. Vilnius: Lietuvos suaugusiuoju švietimo asociacija.
7. Jacikevičius A. (1995). Žmonių grupių (socialinė) psichologija. Vilnius.
8. Jarvis P. (2001). Mokymosi paradoksai. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo studijų centras.
9. Johnson L. C. (2001). Socialinio darbo praktika. Bendrasis požiūris. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija.
10. Jovaiša L. (1993). Pedagogikos terminų žodynas. Kaunas: Šviesa.
11. Jucevičienė P. (1996). Organizacijos elgsena. Kaunas: Technologija.
12. Jucevičienė P. (1998). Edukologijos idėjos Lietuvos švietimo modernizavimui. Kaunas: Technologija.
13. Lapė J. (1980). Darbo psichologija. Vilnius: Mokslas.
14. Lazutka R., Skučienė D. (2005). Pagyvenusių asmenų užimtumas. Kn.: Lietuva Europos Sąjungoje: pirmieji metai. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas, Firidas.
15. Leonavičius J. (1993). Sociologijos žodynas. Vilnius: Academia.
16. Maier H, Klumb PL. Social participation and survival at older ages: is the effect driven by activity content or context? Eur J Ageing. 2005, 2(1).
17. Matonienė J., Radzevičiūtė E. Socialinio darbo Strėvininkų pensione raida ir perspektyva//Naujovės socialiniame darbe. Vilnius, 2003.
18. Mendes de Leon CF, Glass TA, Berkman LF. Disability as function of social networks and support in elderly African Americans and whites: the Duke EPESE 1896–1992. J Gerontol B Psychol Sci Soc Sci. 2001, 56.
19. Mendes de Leon CF. Social engagement and successful aging. Eur J Ageing. 2005, 2(1).
20. Myers G. D. (2000). Psichologija. Vilnius.
21. Mokymosi visą gyvenimą memorandumas. (2001). Vilnius: Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija.
22. Nakanishi N, Fukuda H, Tatara K. Changes in psychosocial conditions and eventual mortality in community-residing elderly people. J Epidemiol. 2003, 13(3).
23. Nakanishi N, Tatara K. Correlates and prognosis in relation to participation in social activities among older people living in a community in Osaka, Japan. J Clin Geropsychol. 2000, 6(4).
24. Narauskas A. (1998). Neįgaliųjų meninis ugdymas: psichologinės reabilitacijos ir socializacijos galimybės. Vilnius: LAMUC.
25. Okunevičiūtė-Neverauskienė L., Moskvina J. Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų profesinio mokymo ir konsultavimo poreikiai//Gerontologija. 2007, Nr. 8(4).
26. Ožalinskienė R. (2000). Teisinis socialinių paslaugų ir paramos sistemos reglamentavimas. Konspektas. Panevėžys.
27. Pagyvenę žmonės. (2010). [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?id=7994&PHPSESSID=93011d75eeae3b61b241ac07b4aba978. Žiūrėta: 2011-08-26.
28. Pečeliūnas R. Vaikų vokalinės kultūros ugdymo popamokiniu metu optimizavimas: daktaro disertacija: soc. mokslai, edukologija (07S)/Ronaldas Pečeliūnas. Šiauliai, 2001.
29. Polukordienė K. O. (1999). Meno terapija. Grupinė terapija Lietuvoje: Teoriniai modeliai ir jų taikymas. Vilnius.
30. Porter SR. (ed.). Merck Manual for Health Care Professionals. 18th ed. Merck & Co. Inc., 2009.
31. Spierts M. (2003). Balansavimas ir aktyvinimas. Metodiškai organizuotas sociokultūrinis darbas. Vilnius.
32. Spirginė L., Macijauskienė J., Spirgys A. Gyventojų socialinės ir kasdienės veiklos sąsajų vertinimas ilgalaikės globos institucijose//Gerontologija. 2010, Nr. 11(4).
33. Stanišauskienė V. Specifiniai socialiai atskirtųjų asmenų mokymąsi sąlygojantys veiksniai//Socialiniai mokslai. 2004, Nr. 4 (46).
34. Unger JB, McAvay G, Bruce ML, Berkman LF, Seeman T. Variation in the impact of social network characteristics on physical functioning in elderly persons: MacArthur studies of successful aging. J Gerontol B Psychol Sci Soc Sci. 1999, 54(5).
35. Večkienė N. (red.). (2004). Socialinė gerontologija: ištakos ir perspektyvos. Kaunas: Vytauto didžiojo universitetas, Socialinio darbo institutas.
36. Vilimienė R. (2000) Suaugusiųjų švietimas – lygiateisė viso švietimo grandis. Suaugusiųjų švietimas dabarčiai ir ateičiai. Vilnius: Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija.
37. Wilson RS, Mendes de Leon CF, Barnes LL, et al. Participation in cognitively stimulating activities and risk of Alzheimer disease. JAMA. 2002, 287(6).
38. Zunzunegui MV, Rodriguez-Laso A, Otero A, et al. Disability and social ties: comparative findings of the CLESA study. Eur J Ageing. 2005, 2(1).
Darbo dalis, o jei tiksliau, literatūros šaltiniai įkelti ir paskelbti: 2015-03-08