EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 11

Vienuolikta dalis užbaigia pagyvenusių žmonių užimtumo ir jų poreikių klausimus ir pateikia įvadą į problemas, kurios kyla sprendžiant poreikių klausimus.

Dalis apklaustųjų išreiškia susidomėjimą socialiniais ir humanitariniais mokslais, todėl vertėtų pagalvoti apie pažintinius ekonomikos, filosofijos, politologijos kursus ar atskiras šių sričių temas – pavyzdžiui, etikos, logikos, kalbos kultūros kursus.
Įvairių tyrimų rezultatai aiškiai rodo, kad dalyvavimas įvairaus pobūdžio organizacijose padeda vyresniems žmonėms jaustis visaverčiais visuomenės nariais, tenkina socialinius ir savigarbos poreikius.
Taigi socialiniai darbuotojai tenkindami įvairius gyventojų poreikius turi gebėti produktyviai ir nuoširdžiai bendrauti su žmonėmis, įgyti jų pasitikėjimą, pajusti kitų emocines būsenas ir į jas atsižvelgti teikiant pagalbą. Globos namų gyventojų edukacinių poreikių tenkinimas yra viena iš pagrindinių socialinio darbuotojo funkcijų ir pagrindinė atsakomybė už edukacinių poreikių tenkinimo kokybę tenka jiems.

2.2. Pagyvenusių žmonių edukacinių poreikių tenkinimo problemos

DSTI atliktas tyrimas Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų poreikiai užimtumo, švietimo ir kultūros srityse parodė, kad Lietuvos senjorų didelei daliai sunku įsitraukti į visuomeninę veiklą dėl susilpnėjusios sveikatos (daugiau kaip pusė vyresnių žmonių nurodo negalintys dalyvauti visuomeninėse organizacijose dėl silpnos sveikatos), maždaug ketvirtadalis visuomeninėje veikloje nedalyvaujančių apklaustųjų arba 19% visų apklaustų senjorų joje dalyvautų, jei daugiau žinotų apie veiklos galimybes ir labiau pasitikėtų savo gebėjimais.
Nelauktai mažai, tik 17,7%, nedalyvaujančiųjų nemato prasmės arba neturi jokio noro įsitraukti į visuomeninių organizacijų veiklą. Likusiesiems trūksta pasitikėjimo savimi (7,9%) ir informacijos apie visuomeninių organizacijų veiklą (8,3%). Daliai apklaustųjų trūksta gebėjimų.
Lygiagrečiai su pilietinių gebėjimų stoka, vyresniems žmonėms itin aktuali informacijos apie visuomeninės veiklos galimybes problema. Tyrimo metu iki 20% respondentų išsakė pageidavimą daugiau sužinoti apie visuomeninės veiklos galimybes senjorams. Tokios informacijos ypač stinga jaunesniems senjorams, kitataučiams. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad informacijos šia tema visuomenėje labai trūksta. Todėl plečiant visuomeninės veiklos galimybes senjorams, labai aktuali tampa efektyvios informacijos rūpimais klausimais sklaidos visuomenėje problema. Siekiant patenkinti informacijos apie veiklos galimybes garbaus amžiaus žmonėms poreikį, taip pat būtų tikslinga mokyti senjorus susirasti reikalingą informaciją, naudotis visuose Lietuvos rajonuose esamomis nemokamomis interneto paslaugomis. Dalis visuomeninės veiklos galimybėmis besidominčių vyresnių žmonių pageidautų aktyviau įsitraukti į kokią nors organizaciją ar bendruomenę. Neabejotina, kad net norint dalyvauti nevyriausybinės organizacijos veikloje, organizuoti bendraminčių susibūrimą reikalingi tam tikri įgūdžiai, informuotumas, pasitikėjimas savimi, kurio neretai pritrūksta vyresnio amžiaus žmonėms. Šią padėtį būtų galima gerinti, organizuojant praktinį mokymą apie visuomeninės veiklos organizavimo ir finansavimo galimybes to pageidaujantiems vyresniems žmonėms. Kita vertus, tyrimo rezultatai rodo, jog vyresni žmonės nėra labai aktyvūs inicijuodami visuomeninę veiklą – jie labiau būtų linkę įsitraukti į pasiūlytą veiklą, o patys sumanymų turintys nurodo vos keliolika iš visų apklaustųjų.
Dar vienas edukacinių poreikių tenkinimo barjeras – tai galimybių naudotis internetu ir kitomis šiuolaikinėmis technologijomis nebuvimas. Ne ką mažiau svarbus psichologinis veiksnys, t.y. socialiai atskirtiems asmenims, šiuo atveju, pagyvenusiems žmonėms stinga ryžto, jie teigia, kad jau per vėlu mokytis ir edukacinių poreikių neturi. Taip pat jiems stinga mokymosi motyvacijos, nes pagyvenę žmonės dažniausiai teigia, kam dar tokiame amžiuje mokytis, o ir nežino ko jiems mokytis bei kur ir kaip tai būtų galima daryti.
Taigi tyrimo rezultatai aiškiai rodo, kad nemažai Lietuvos senjorų, nepaisant mokymosi motyvacijos stokos, mielai įsilietų į bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, klubų veiklą, tačiau jiems trūksta pasitikėjimo savo gebėjimais ir informacijos apie visuomeninės veiklos galimybes.

10 dalis.

12 dalis.

Vienuolikta darbo dalis įkelta: 2015-03-05

EDUKACINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POREIKIAI GLOBOS NAMUOSE 6

Šeštoje darbo dalyje pabandysime paliesti įrankius arba požymius, kaip nustatomi edukaciniai poreikiai ir ar yra jie veiksmingi.

1.2. Edukacinių poreikių nustatymas

Pagyvenusių žmonių globos namų gyventojai kaip ir bet kurie kiti žmonės turi įvairių poreikių. Socialinio darbuotojo vienas iš pagrindinių uždavinių yra šių poreikių nustatymas. Socialinis darbuotojas nustatydamas poreikius turi pereiti tris etapus:
1) informacijos rinkimas;
2) poreikių nustatymas;
3) resursų poreikių patenkinimui nustatymas.
Visame procese labai svarbus yra informacijos rinkimas. Nuo gerai suriktos informacijos dažniausiai priklauso galutinis rezultatas. Remiantis R. Ožalinskiene (2000) galima teigti, kad renkant informaciją reikia:
1) apklausti patį asmenį;
2) surinkti žinias iš apklausiamo asmens aplinkos žmonių;
3) stebėti patį asmenį;
4) įvertinti, kaip asmuo vertina patį informacijos apie jį rinkimo faktą;
5) nuspręsti, ar galima dalintis informacija su kitais asmenimis, ar reikalingas informacijos slaptumas, nuspręsti, kurią informaciją laikyti svarbiausia;
6) tiksliai išsiaiškinti, ko nori kiekvienas apklausiamasis;
7) žinoti kitų poreikius.
Vertinant poreikius, svarbu žinoti, kokios yra realios galimybės patenkinti žmonių poreikius. Tam tikslui būtina įvertinti :
1) įstaigos gyventojus, jų fizinę bei psichinę būklę;
2) globos įstaigos pastato galimybes;
3) įstaigos finansines galimybes;
4) įstaigos veiklą reglamentuojančius dokumentus;
5) materialinį aprūpinimą;
6) įstaigoje teikiamas socialines paslaugas, jų apimtį, kokybę;
7) įstaigos mikroklimatą, nuostatas žmonių su negale atžvilgiu;
8) gyventojų integracijos į visuomenę galimybes.
Apibendrinus galima teigti, kad nustatant poreikius pirmiausia reikia surinkti informaciją apie asmenį. Gautą informaciją nukreipti į „poreikių piramidę“, konkretizuoti poreikius kiekvienam asmeniui atskirai ir suderinti juos su bendruomenės poreikiais. Taip pat labai svarbu žinoti, kokios yra realios galimybės patenkinti poreikius.

5 dalis.

7 dalis.

Šešta darbo dalis patalpinta: 2015-03-05